Lietuva žengia didelį žingsnį atvirojo mokslo link. Vilniaus universitete (VU) įdiegta nauja, 0,5 mln. eurų vertės atvira gamtos ir biomedicinos mokslų duomenų saugykla. Tikimasi, kad ši infrastruktūra ypač pasitarnaus medicinai, o DI proveržis Lietuvoje leis gerinti diagnozes.
Tai bus pirmoji Lietuvoje atvira gamtos ir biomedicinos mokslų duomenų saugykla, paruošta ne tik kaupti, bet ir atkartoti mokslinius tyrimus, kaip nurodo prieš 20 valandų paskelbtas pranešimas. Platforma bus atvira mokslininkams, studentams, startuoliams ir įmonėms.
DI proveržis ir tyrimų atkartojimo galimybė
Naujoji duomenų saugykla įdiegta VU Duomenų centre, skirtame mašininiam mokymui ir kvantiniams skaičiavimams. Vienas iš pirmųjų projektų – sprendimas, padėsiantis gydytojams lengviau atpažinti širdies ligas.
Pagrindiniai saugyklos privalumai:
- Atvirumas ir Prieinamumas: Duomenys bus prieinami pagal FAIR principus (angl. findable, accessible, interoperable, reusable).
- Heterogeniniai duomenys: Kaupiami vaizdai, tekstai, eksperimentų rezultatai ir metaduomenys, leidžiantys atsekti duomenų kilmę.
- Tyrimų Reprodukcija: Svarbiausia – sudaromos sąlygos visiškai atkartoti anksčiau atliktus tyrimus, naudojant tuos pačius duomenis. Tai leidžia įvertinti, ar tyrimų išvados yra patikimos ir tinkamos taikyti praktikoje.
VU Duomenų centro vadovė prof. Jurgita Markevičiūtė pabrėžia, kad atviras mokslas tampa įprasta praktika visame pasaulyje, todėl šis žingsnis atveria galimybes pažangai medicinos diagnostikos, kristalografijos ir kitose gyvybės mokslų srityse.
Technologinė infrastruktūra
Duomenų saugojimo platformą suprojektavo ir įdiegė bendrovė „3RTechnology“, pasitelkusi „Dell“ įrangą. Visa architektūra paremta atvirojo kodo (open-source) technologijomis ir yra paruošta plėtrai ateityje.
Svarbiausi techniniai sprendimai:
- Platformoje integruoti keturi skirtingi serverių modeliai.
- Naudojamas galingas GPU akseleruotas serveris su keturiais NVIDIA H100 80 GB SXM5 akseleratoriais.
- Šie akseleratoriai skirti sudėtingiems skaičiavimams, mašininiam mokymui ir dideliems dirbtinio intelekto (DI) modeliams kurti bei testuoti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas galės naudotis šia atvira duomenų saugykla ir kokia nauda visuomenei?
Prieiga prie Vilniaus universitete įdiegtos atviros duomenų saugyklos yra neribota. Ja galės naudotis ne tik mokslininkai ir studentai, bet ir įmonės, bei startuolių kūrėjai. Pagrindinė nauda visuomenei – spartesnė ir patikimesnė pažanga gyvybės moksluose ir medicinoje, kuri palies mus visus per tikslesnę ligų diagnostiką, pavyzdžiui, širdies ligų atpažinimą.
Kuo ši duomenų saugykla svarbi Lietuvos pažangai ir kaip ji prisidės prie dirbtinio intelekto (DI) proveržio?
Tai pirmoji tokio masto atvira duomenų saugykla Lietuvoje, kaupianti gamtos ir biomedicinos duomenis. Ji leidžia DI algoritmams naudotis dideliais, patikimais duomenų rinkiniais (pagal FAIR principus), o tai yra kritinis žingsnis kuriant ir testuojant pažangias DI technologijas. Ši infrastruktūra žymiai sustiprina Lietuvos pozicijas mokslo ir technologijų srityje.
Ar jau žinoma, kokiose medicinos srityse naujoji DI infrastruktūra bus pritaikyta pirmiausiai?
Taip. Vienas pirmųjų ir svarbiausių projektų, vystomų naujoje duomenų saugykloje, yra DI sprendimas, skirtas palengvinti ir pagreitinti širdies ligų atpažinimą. Tikimasi, kad mašininio mokymosi algoritmai padės gydytojams priimti greitesnius ir tikslesnius diagnostinius sprendimus.
Kodėl atvirajam mokslui svarbu, kad duomenų centre bus galima visiškai atkartoti anksčiau atliktus tyrimus?
Galimybė atkartoti mokslinius tyrimus (naudojant tuos pačius duomenis, paleidžiant modelius) yra esminė atvirojo mokslo vertybė. Tai užtikrina tyrimų išvadų patikimumą, skaidrumą ir patikrinamumą. Tai leidžia kitiems tyrėjams lengvai įvertinti ir palyginti rezultatus, taip skatinant bendrą mokslo pažangą.
Komentarai