Finansinių paslaugų rinkoje pasiektas kritinis taškas, kai pasiūlymų gausa ne palengvina, o apsunkina vartotojų gyvenimą. Naujausi duomenys rodo, kad net 92 proc. lietuvių, per pastaruosius penkerius metus ėmusių paskolą, pripažįsta jautę stiprią įtampą dėl galimo klaidingo sprendimo. Ši baimė tiesiogiai koreliuoja su vadinamuoju „pasirinkimo paralyžiumi“, kai dėl informacijos pertekliaus žmogus tampa nepajėgus priimti racionalaus verdikto.
Reaguodama į šią sisteminę spragą, į Lietuvą žengia Švedijos platforma „Toborrow“. Nuo 2014 metų Stokholme veikianti bendrovė siekia čia įdiegti skandinavišką skaidrumo standartą, kuris turėtų sumažinti psichologinį spaudimą vartotojams. Lietuva pasirinkta kaip pirmoji plėtros kryptis už Švedijos ribų, kurioje įmonė fokusuojasi būtent į privačių asmenų segmentą.
Devyni iš dešimties lietuvių skolinasi jausdami didelę įtampą
2026 m. balandį atliktas reprezentatyvus „Spinter tyrimai“ tyrimas atskleidė, kad skolinimosi procesas Lietuvoje vis dar siejamas su neigiamomis emocijomis. Didžioji dalis respondentų nurodė, kad didžiausią stresą kelia ne pati finansinė prievolė, o neapibrėžtumas lyginant skirtingus kreditorius. Vartotojai jaučiasi pasiklydę tarp dešimčių skirtingų palūkanų normų, administravimo mokesčių ir papildomų sąlygų, kurios dažnai lieka „mažosiose raidėse“.
„Toborrow“ verslo vystymo vadovė Inga Zamalaitienė pastebi, kad rinkai trūko sprendimo, kuris būtų orientuotas į kokybišką informacijos filtravimą. Jos teigimu, platformos tikslas yra padėti klientams atsakingai palyginti pasiūlymus be išorinio spaudimo. Tai ypač aktualu šalyje, kurioje fintech ekosistema yra brandi, tačiau vartotojų pasitikėjimas finansų tarpininkais tiesiogiai priklauso nuo jų veiklos skaidrumo.
Trys barjerai, trukdantys priimti racionalų sprendimą
Tyrimo duomenimis, vartotojų nerimą Lietuvoje lemia trys esminės kliūtys, kurios trukdo objektyviai įvertinti rinkos situaciją. Šie duomenys indikuoja, kad techninis skolinimosi procesas yra greitas, tačiau intelektinis ir emocinis krūvis išlieka per didelis.
| Priežastis, sukelianti įtampą | Vartotojų dalis (proc.) |
|---|---|
| Sudėtingos sutarties sąlygos | 37 % |
| Informacijos perteklius | 30 % |
| Nuolatinis laiko trūkumas | 23 % |
Nors skaitmenizacija leidžia gauti paskolą per kelias minutes, šis greitis ne visada pasitarnauja vartotojui. Priešingai, laiko trūkumas (23 proc.) neleidžia nuodugniai išanalizuoti sutarties punktų, o tai vėliau virsta baime dėl priimto „aklo“ sprendimo. Svarbu suprasti, kad platformos siūlomas skaidrumas yra tik įrankis – galutinė atsakomybė už įsipareigojimų vykdymą vis tiek tenka pačiam vartotojui.
Skandinaviška patirtis: kaip veikia viena paraiška visiems kreditoriams
Švedijoje išbandytas modelis Lietuvoje veiks per UAB „GelvoraSergel“. Pagrindinis technologinis lūžis vartotojui – galimybė pateikti vieną bendrą paraišką ir gauti individualizuotus pasiūlymus iš kelių skirtingų kredito įstaigų vienoje vietoje. Tai iš esmės keičia rinkos dinamiką: ne vartotojas turi bėgioti per skirtingus bankus ar bendroves, o kreditoriai konkuruoja dėl informuoto kliento.
Kitas kritinis aspektas – kredito reitingo apsauga. Tradiciškai, kreipiantis į kelis skirtingus kreditorius atskirai, kiekviena užklausa gali būti fiksuojama kredito biurų sistemose, o tai kartais neigiamai veikia asmens kreditingumo vertinimą. Naudojant vienos užklausos modelį, ši rizika eliminuojama, nes sistemos generuoja bendrą užklausą, kuri traktuojama kaip viena paieška rinkoje.
Reguliavimas ir vartotojų apsauga skaitmeninėje erdvėje
Lietuvos pasirinkimą plėtrai lėmė aukštas šalies skaitmenizacijos lygis ir griežta, bet aiški reguliacinė aplinka. Vartojimo kreditų rinka, įskaitant visus finansų tarpininkus, yra prižiūrima Lietuvos banko. Tai užtikrina, kad net ir skaitmeninės platformos, ateinančios su naujais verslo modeliais, privalo laikytis griežtų atsakingojo skolinimo nuostatų.
Paslauga galutiniam vartotojui yra nemokama, o sutartys sudaromos tiesiogiai su pasirinktu kreditoriumi. Artimiausiu metu „Toborrow“ planuoja toliau plėsti finansų partnerių tinklą Lietuvoje, įtraukiant tiek didžiuosius bankus, tiek specializuotas kredito įstaigas. Tokia integracija turėtų dar labiau padidinti konkurenciją, o kartu ir skaidrumą, kuris skandinaviškose rinkose jau dešimtmetį laikomas standartu, o ne išskirtinumu.
Šaltinis: BNS
Komentarai