Baltijos šalių ir Lenkijos elektros tinklų saugumui

113 mln. eurų Baltijos regiono energetikos atsparumui stiprinti

Europos Komisija (EK) skyrė solidžią 113 mln. eurų finansinę injekciją, skirtą kritinės energetikos infrastruktūros atsparumui stiprinti Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Šis finansavimas, gautas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF), bus naudojamas projektams, kuriuos įgyvendina Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai.

Projektų įgyvendinimas pradėtas po sėkmingo Baltijos valstybių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu, o pagrindinis jų tikslas – apsaugoti energetikos sistemas nuo galimų kibernetinių ir fizinių grėsmių.

Naujas precedentas Europos Sąjungoje

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad šis finansavimas žymi naujo precedento sukūrimą. Iki šiol Europos Sąjungoje kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos projektai ES lygiu nebuvo finansuojami.

„Baltijos šalys ir Lenkija, sėkmingai įgyvendinusios sinchronizacijos projektą, toliau investuoja į energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Esame dėkingi Europos Komisijai už paramą, siekiant, kad Baltijos jūros regionas taptų pavyzdiniu modeliu, kaip stiprinti infrastruktūros saugumą“, – teigė ministras.

Baltijos šalių ir Lenkijos atsparumo projektų įgyvendinimas taip pat apima Ukrainos energetikų patirties perėmimą ir pritaikymą.

Įgyvendinamos apsaugos priemonės

Perdavimo sistemos operatoriai (Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST, Estijos „Elering“ ir Lenkijos PSE) intensyviai dirba diegdami pažangius sprendimus. Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, didžiausias dėmesys skiriamas kelioms kritinėms sritims:

Apsauga nuo dronų: Įsigyjami ir montuojami dronų neutralizavimo sprendimai.
Fiziniai barjerai: Projektuojamos ir statomos fizinės apsaugos priemonės, kurių medžiagos išbandytos Lietuvos kariuomenės poligonuose.
Infrastruktūros sauga: Įrengiamos pirminės elektros pastočių įrenginių apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti nuo fizinės žalos.
Kibernetinis lygis: Nuolat keliama sistemų kibernetinio saugumo kokybė.
Operatyvumas: Įgyvendinamos priemonės, skirtos operatyviai atnaujinti pažeistą infrastruktūrą.

Šios iniciatyvos yra įgyvendinamos dalinantis informacija ir patirtimi su partneriais, universitetais bei saugumo specialistais.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros tinklų saugumui – 113 mln. eurų ES parama

Siekis sukurti ilgalaikį finansavimo instrumentą

Lietuva, kartu su Latvija, Estija ir Lenkija, aktyviai siekia, kad ES lygiu būtų sukurti ilgalaikiai teisiniai ir finansiniai instrumentai kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai finansuoti. Dedamos pastangos užtikrinti, kad ši iniciatyva sulauktų deramo dėmesio derybose dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos, taip užtikrinant ilgalaikį regiono energetinį saugumą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie konkretūs projektai bus finansuojami 113 mln. eurų parama ir ką ji saugo?

Šis didelis finansavimas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) yra skirtas kritinės sinchronizacijos infrastruktūros atsparumo projektams. Pagrindinis tikslas yra apsaugoti Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo tinklus nuo galimų fizinių ir kibernetinių grėsmių, užtikrinant sėkmingai įgyvendinto sinchronizavimo su Kontinentinės Europos elektros tinklu stabilumą ir saugumą. Tai yra investicija į ilgalaikę regiono energetinę nepriklausomybę.

Kokia šio projekto nauda ir poveikis Lietuvos gyventojų energetiniam saugumui?

Finansavimas tiesiogiai stiprina Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir mažina pažeidžiamumą. Investuojant į kritinės infrastruktūros apsaugą nuo kibernetinių atakų ir fizinių sabotažo grėsmių, užtikrinamas aukštesnis elektros tiekimo stabilumo lygis. Tai reiškia didesnį patikimumą ir ramybę gyventojams dėl nepertraukiamo energijos tiekimo, net ir esant geopolitinei įtampai ar krizei.

Kuo šis ES finansavimas kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai yra išskirtinis?

Šis finansavimas sukuria precedento Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Energetikos ministro teigimu, iki šiol ES biudžeto lėšos nebuvo skiriamos tiesiogiai kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai finansuoti. 113 mln. eurų skyrimas Baltijos šalims ir Lenkijai yra pirmas toks žingsnis, atsiradęs dėl sėkmingo sinchronizacijos projekto įgyvendinimo. Tikimasi, kad tai taps pavyzdžiu ir paskata sukurti ilgalaikius ES instrumentus visos Europos energetiniam saugumui užtikrinti.

Ar bus ieškoma ilgalaikio ES lygmens instrumento kritinės infrastruktūros apsaugai finansuoti?

Taip. Kaip nurodo energetikos ministras, Baltijos šalys ir Lenkija aktyviai siekia, kad ES lygiu būtų sukurtas ilgalaikis teisinis ir finansinis instrumentas, skirtas kritinės infrastruktūros apsaugai. Šiuo metu atliekama teisinių instrumentų peržiūra, ir dedamos pastangos, kad ši iniciatyva būtų įtraukta į derybas dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos, taip užtikrinant nuolatinį finansavimą regiono atsparumui didinti.

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį