Ančiškių kaimo kapinėse, esančiose Biržų rajone, penkios partizanų kapavietės oficialiai įtrauktos į valstybės saugomų objektų sąrašą. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šioms vietoms suteikė nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Šis sprendimas teisiškai įtvirtina laisvės kovotojų, kurie dešimtmečius ilsėjosi svetimose ar bendrose šeimų kapavietėse, atminimą.
Nacionalinio reikšmingumo statusas Ančiškių kaimo kapinėms
Vertinimo tarybos posėdyje nustatyta, kad Ančiškių kapinėse esantys partizanų kapai pasižymi išskirtinėmis istorinėmis ir memorialinėmis savybėmis. Specialistai apibrėžė tikslias kultūros vertybių teritorijos ribas, kurios užtikrins, kad ateityje vykdant bet kokius tvarkybos darbus būtų išlaikyta pagarba ir autentiškumas. Panašūs procesai vyksta ir kituose regionuose, pavyzdžiui, Pakruojo rajone saugomos partizanų užkasimo vietos, siekiant sukurti vientisą rezistencijos atminties tinklą.
Ančiškiuose apsauga suteikta ne tik pavieniams kapams, bet ir bendroms kapavietėms, kuriose partizanai po žūties buvo laidojami slapta, dažnai be jokių skiriamųjų ženklų, siekiant apsaugoti jų artimuosius nuo represijų.
Slapta laidoti kovotojai Mikėnų ir Aukštikalnių šeimų kapavietėse
Vienas iš saugomų objektų – Felikso Budriūno ir Stasio Tarvydo kapavietė Mikėnų šeimos kape. Abu vyrai žuvo 1945 m. vasario 21 d. Leliškių kaimo miške per susirėmimą su NKVD pajėgomis. Stasys Tarvydas, kilęs iš Daržų kaimo, ir Feliksas Budriūnas iš Ruopiškių, po kautynių giminaičių buvo slapta parvežti ir palaidoti svetimoje kapavietėje. Iki šiol jų pavardės Mikėnų šeimos paminkle nebuvo įrašytos, o atskiro ženklo kovotojai neturėjo.
Analogiška situacija užfiksuota ir Juozo Tarvydo atveju. Kazio Morkūno būrio partizanas 1946 m. pavasarį pateko į stribų apsuptį Sungailių kaime. Sužeistas ir suimtas vyras buvo tardomas bei nukankintas Vabalninke, o vėliau slapta priglaustas Juozo ir Pranės Aukštikalnių kape. Šiandien šios vietos žymėjimas tampa ne tik šeimos, bet ir valstybės rūpesčiu, panašiai kaip Lazdijų rajone žymimi partizanų kapai, kur bendruomenės aktyviai prisideda prie istorinės tiesos atkūrimo.
Tragiški 1945-ųjų įvykiai ir partizanų būrio vado auka
Išskirtinė istorija sieja Juozą Aukštikalnį-Sukilėlį ir Valentiną Navaką. J. Aukštikalnis buvo itin išsilavinęs to meto karininkas: baigė Biržų gimnaziją, Karo mokyklą bei Dotnuvos žemės ūkio akademiją. Tapęs agronomu Vabalninko valsčiuje, jis ne tik dirbo tiesioginį darbą, bet ir suorganizavo partizanų būrį bei jam vadovavo.
1945 m. birželį Skaistabalio kaimo kautynėse abu kovotojai buvo sunkiai sužeisti. Nors bendražygiams pavyko juos išnešti iš mūšio lauko, J. Aukštikalnis mirė pasiekęs Aukštuolių kaimą. Valentinas Navakas buvo slapta gydomas Beržynės kaime, tačiau po išdavystės stribai jį suėmė kartu su sodybos šeimininku Antanu Aukštikalniu. Po dviejų dienų miške rasti abiejų vyrų kūnai su kankinimų žymėmis. Šiuo metu Ančiškių kapinėse jiems pastatyti du antkapiniai paminklai, kurie dabar saugomi valstybės.
Valstybės apsauga taip pat suteikta brolių Broniaus ir Povilo Račinskų bei Vinco Ruplio kapams. Račinskai žuvo 1944 m. pabaigoje, o jų šeimos paminkle iki šiol buvo įrašytas tik Broniaus vardas. Vincas Ruplys, priklausęs Kazio Morkūno-Ančiškiečių būriui, žuvo 1945 m. gruodį savo gimtajame kaime ir atgulė bendrame giminės kape.
Šaltinis: Biržų rajono savivaldybė
Komentarai