Šviesiaplaukė moteris su akiniais, vilkinti rudą suknelę, stovi atsirėmusi į stiklinį biuro pastato turėklą.

KTU tyrimas: Lietuvos darbuotojams artimesni ES kolegos

Lietuvos darbuotojai ES šalių kolegas vertino kaip artimiausius lietuviams, nors ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad artimesni yra slavų tautų atstovai. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrimo duomenys rodo, kad požiūris į darbuotojus iš užsienio skiriasi pagal jų kilmės regioną, o asmeninė pažintis su užsieniečiais siejasi su palankesniais vertinimais.

Tyrime dalyvavo 532 Lietuvos darbuotojai. Jų atsakymai padeda suprasti, kodėl darbo kolektyve svarbi ne tik profesinė kompetencija, bet ir tai, ar žmogus laikomas patikimu, draugišku bei panašiu į save. Rezultatai apibūdina tyrimo dalyvių požiūrį, todėl jų negalima laikyti visos Lietuvos visuomenės nuomonės matu.

ES darbuotojai įvertinti palankiausiai

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Skaitmeninės visuomenės mokslo grupės tyrėjai vertino keturias darbuotojų grupes: atvykusius iš ES šalių, ne ES šalių slavų kilmės darbuotojus, Centrinės Azijos darbuotojus ir Pietų Azijos bei Afrikos darbuotojus. Tyrimas atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą apie Lietuvoje dirbančių globalių darbuotojų gerovę ir adaptaciją. Grupės pasirinktos atsižvelgiant į pastarųjų metų migracijos tendencijas, jų matomumą Lietuvoje, kalbinius bei istorinius ryšius ir socialinį išskirtinumą.

ES šalių darbuotojai iš keturių grupių buvo įvertinti palankiausiai pagal pagrindines tirtas savybes: Lietuvos respondentams jie atrodė kompetentingiausi, aukščiausio statuso, draugiškiausi ir panašiausi į lietuvius. Tai skiriasi nuo ilgai vyravusio įsivaizdavimo, kad lietuviams artimesni slavų tautų atstovai. Tyrėjai svarstė, kad artumo jausmą gali sieti ne vien bendra istorija, kalba ar išvaizda, bet ir bendros patirtys, vertybės, darbo kultūra bei kasdienis bendravimas. Vienas tyrimas neįrodo, kas tiksliai nulėmė tokį vertinimą ar ar jis atspindi ilgalaikį visuomenės pokytį.

Kompetencija ne visada reiškia artumą

Ne ES šalių slavų kilmės darbuotojai buvo laikomi gana kompetentingais, tačiau ne tokie artimi ar „šilti“ respondentams kaip ES šalių darbuotojai. Tyrime „šiluma“ reiškė, kiek grupė laikoma draugiška, patikima ir linkusia bendradarbiauti. Vadinasi, palankus profesinių gebėjimų vertinimas savaime negarantuoja socialinio artumo.

KTU tyrimas: Lietuvos darbuotojams artimesni ES kolegos

Centrinės Azijos, Pietų Azijos ir Afrikos darbuotojai buvo įvertinti žemiausiai pagal statusą, kompetenciją ir šilumą. Tyrėjai šių grupių pasirinkimą siejo su jų skirtingu matomumu Lietuvoje, kalbiniais ir istoriniais ryšiais bei socialiniu išskirtinumu. Tokie vertinimų skirtumai svarbūs darbo aplinkoje, nes kolegos gali būti vertinami ne tik pagal gebėjimus, bet ir pagal tai, ar laikomi patikimais bendradarbiais. Tyrimas fiksuoja požiūrį, o ne pačių darbuotojų kompetenciją ar elgesį.

Asmeninė pažintis siejasi su palankesniu požiūriu

Kuo labiau respondentai tam tikrą darbuotojų iš užsienio grupę laikė panašia į save, tuo palankiau ją vertino. Su užsieniečiais dirbę respondentai ES ir ne ES slavų kilmės darbuotojus vertino kaip šiltesnius — draugiškesnius, patikimesnius ir labiau linkusius bendradarbiauti.

„Asmeninė patirtis darbe su užsieniečiais taip pat siejasi su palankesniu jų vertinimu“, – teigė tyrimui vadovavusi KTU profesorė dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė. Šis ryšys neįrodo, kad pažintis savaime pakeičia nuostatas ar kad rezultatas vienodai galioja visoms grupėms. Jis parodo, kad vertinimai siejasi ir su kasdiene darbo patirtimi.

Lietuvos visuomenei senstant ir darbdaviams ieškant darbuotojų, jų priėmimas tampa ir darbo aplinkos klausimu. Tyrimo kontekste tai reiškia, kad kolegų iš užsienio vertinimai susiję ne vien su jų kilmės regionu ar gebėjimais, bet ir su tuo, kiek respondentams jie atrodo panašūs bei pažįstami.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Lietuvos naujienų redakcija

Lietuvos naujienų redakcija

Lietuvos naujienų redakcija rengia ir prižiūri publikacijas apie šalies politiką, ekonomiką, visuomenę, regionus, švietimą, sveikatą ir kultūrą. Komanda tikrina faktus, vertina šaltinių patikimumą, lygina skirtingas pozicijas ir prireikus tikslina informaciją. Redakcija atsako už turinio aktualumą, aiškumą, tikslumą ir sąžiningą Lietuvos įvykių pateikimą

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto