JAV Žemės ūkio departamento (USDA) paskelbta pirmoji 2026–2027 m. sezono prognozė tapo katalizatoriumi, išjudinusiu grūdų, naftos ir dujų kainas visame pasaulyje. Nors rinkos dalyviai tikėjosi santykinio stabilumo, faktiniai skaičiai apie kviečių atsargas sukėlė nerimo bangą, kurią tiesiogiai pajuto ir Lietuvos žemės ūkio sektorius. Nuo metų pradžios stebimas kintamumas šią savaitę pasiekė kulminaciją, kai žaliavų kainos biržose šoktelėjo į viršų.
Istorinis kviečių atsargų nuosmukis JAV lygumose
Didžiausią įtaką kainų augimui turėjo drastiškai sumažinta kviečių derliaus prognozė Jungtinėse Valstijose. Numatoma, kad būsimo sezono pabaigoje atsargos sieks vos 762 mln. bušelių (apie 19,35 mln. tonų), nors analitikai prognozavo bent 845 mln. bušelių kiekį. Šis rodiklis yra žemiausias nuo pat 1972 metų, o tai signalizuoja apie rimtus tiekimo grandinės iššūkius.
Pagrindinė tokio nuosmukio priežastis – kritinė pasėlių būklė JAV Didžiosiose lygumose. Duomenys rodo, kad tik 31 proc. pasėlių vertinami kaip geri arba labai geri. Tai lemia bendrą pasaulinio kviečių derliaus mažėjimą: jei 2025–2026 m. sezone jis siekė 843,84 mln. tonų, tai ateinančiais metais prognozuojama tik 819,06 mln. tonų gamyba. Tuo tarpu vartojimas išlieka stabilus – apie 823 mln. tonų, o tai reiškia, kad rinka susidurs su deficitu.
Pasaulinio derliaus prognozės: nuo Europos iki Australijos
Kviečių trūkumas prognozuojamas ne tik JAV, bet ir kituose pagrindiniuose auginimo regionuose. Europos Sąjungoje derlius turėtų trauktis iki 136 mln. tonų (vietoj anksčiau planuotų 145 mln. tonų), Argentinoje numatomas kritimas iki 21 mln. tonų, o Australijoje – iki 30 mln. tonų. Kanados prognozės taip pat sumažintos beveik 5 mln. tonų.
Šie pokyčiai tiesiogiai koreguoja eksporto galimybes. Numatoma, kad pasaulinis kviečių eksportas trauksis nuo 233,68 mln. tonų iki 211,7 mln. tonų. Mažėjanti pasiūla tarptautinėje erdvėje didina konkurenciją dėl žaliavų, o tai palaiko aukštą kainų lygį MATIF biržoje, kurioje orientuojasi ir Lietuvos supirkėjai.
Energijos išteklių ir žaliavų kainų dinamika biržose
Grūdų rinkos įtampą dar labiau sustiprino brangstantys energijos ištekliai. Naftos ir dujų kainų augimas tiesiogiai didina logistikos bei trąšų gamybos sąnaudas, o tai sukuria papildomą spaudimą galutinei produkcijos kainai. Žemiau pateikiami aktualūs biržų duomenys rodo ryškų pokytį lyginant su praėjusiais metais.
| Rodiklis | Reikšmė (2026-05-12) |
|---|---|
| MATIF kviečiai (rugsėjis) | 216,50 Eur/t |
| MATIF rapsai (rugpjūtis) | 522,00 Eur/t |
| Dujų kaina (Dutch TTF) | 46,684 Eur/MWh |
| Brent nafta | 107,77 USD/barelis |
| EUR/USD santykis | 1,17402 |
Nors kviečiai ir kukurūzai tempia kainas aukštyn, sojų rinka demonstruoja kitokias tendencijas. Prognozuojama, kad būsimas sojų pupelių derlius gali būti rekordinis ir pasiekti 441,54 mln. tonų. Vis dėlto, net ir esant didelei pasiūlai, sojų kainos Čikagos biržoje (CBOT) augo dėl stiprios biokuro paklausos ir vidinio vartojimo poreikių JAV.
Kukurūzų rinkos iššūkiai ir rekordinis vartojimas
Kukurūzų segmente situacija išlieka įtempta. Prognozuojamas rekordinis 1,315 mlrd. tonų vartojimas, kuris jau antrus metus iš eilės viršys užauginamą kiekį. JAV kukurūzų derliaus prognozės buvo sumažintos beveik 28 mln. tonų, o pasėlių plotai susitraukė 3,5 proc. Tai reiškia, kad globalios atsargos bus mažiausios nuo 2013–2014 metų sezono.
J. Eimontas iš „Linas Agro“ pastebi, kad tokie staigūs pokyčiai JAV ataskaitose verčia rinkos dalyvius operatyviai peržiūrėti strategijas. Lietuvos ūkininkams, stebintiems MATIF biržos kainas, šis laikotarpis reiškia didesnį neapibrėžtumą, tačiau kartu ir galimybes realizuoti produkciją palankesnėmis sąlygomis, jei vietos derliaus prognozės išliks stabilios.
Šaltinis: ELTA
Komentarai