Netekę pagrindinių pajamų, 38 proc. Lietuvos gyventojų dabartinį gyvenimo lygį galėtų išlaikyti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Tuo metu daugiausia apklaustųjų finansinio saugumo jausmą sietų su santaupomis, viršijančiomis 20 tūkst. eurų. Šis skirtumas parodo, kad įvardijama saugumo suma ir laikas, kurį santaupos padengtų įprastas išlaidas, yra du skirtingi finansinės padėties vertinimo aspektai.
Apklausą 2026 m. spalį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“ „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis 18–74 metų Lietuvos gyventojų. Rezultatai apibūdina apklaustųjų atsakymus, o ne kiekvieno šalies namų ūkio finansinę padėtį. Jie taip pat neparodo, kokios santaupos konkrečiai šeimai būtų pakankamos: tam svarbios jos pajamos, išlaidos ir įsipareigojimai, tačiau apklausos duomenyse šių aplinkybių nėra.
Kokio dydžio santaupos suteiktų saugumo jausmą
Paklausti, kokio dydžio santaupos suteiktų finansinio saugumo jausmą, 28 proc. respondentų nurodė daugiau nei 20 tūkst. eurų. 23 proc. pakaktų 5–10 tūkst. eurų, o 20 proc. rinkosi 10–20 tūkst. eurų sumą.
Mažesnį rezervą įvardijo 20 proc. apklaustųjų: 10 proc. saugumą sietų su 3–5 tūkst. eurų santaupomis, 7 proc. – su 1–3 tūkst., o 3 proc. – su suma iki 1 tūkst. eurų. Taigi atsakymai rodo, kad žmonių saugumo riba skiriasi. Jie nepasako, kiek mėnesių kiekvienam respondentui užtektų santaupų, nes šis klausimas apklausoje vertintas atskirai.
Kiek laiko santaupų užtektų netekus pajamų
Netikėtai netekę pagrindinio pajamų šaltinio, 10 proc. respondentų dabartinį gyvenimo lygį galėtų išlaikyti mažiau nei mėnesį, o 28 proc. – nuo vieno iki trijų mėnesių. Iš viso tai sudaro 38 proc. apklaustųjų, kurių santaupų, jų pačių vertinimu, pakaktų daugiausia trims mėnesiams.
Dar 23 proc. nurodė, kad turimų lėšų užtektų 4–6 mėnesiams. 15 proc. galėtų išsilaikyti 7–12 mėnesių, o tiek pat – ilgiau nei metus. Atsakymai nusako pačių žmonių įvertintą santaupų trukmę, o ne garantuotą laikotarpį: faktinės išlaidos ar pajamos gali skirtis nuo apklausos metu įsivaizduotos situacijos.

Namų ūkio finansinį saugumą teigiamai vertino 54 proc. respondentų: 15 proc. jautėsi visiškai saugūs, 39 proc. – greičiau saugūs. Neutraliai savo padėtį vertino 32 proc., finansiškai nesaugūs jautėsi 14 proc. Šie atsakymai papildo santaupų trukmės vertinimą, tačiau nepaaiškina, kodėl žmonės savo padėtį vertina vienaip ar kitaip.
Kiek gyventojai galėtų skirti finansiniam saugumui
Daugiausia apklaustųjų, 21 proc., nurodė galintys savo ar šeimos finansiniam saugumui skirti 51–100 eurų per mėnesį. Daugiau nei 300 eurų galėtų atidėti 20 proc., o 101–200 eurų – 16 proc. respondentų. Tuo metu 14 proc. teigė papildomų lėšų skirti negalintys. Tai atsakymai apie apklaustųjų nurodytas galimybes, o ne visiems tinkanti suma ar rekomenduojamas taupymo dydis.
Paklausti, kam pirmiausia skirtų papildomus 50–100 eurų, 47 proc. atsakė kauptų rezervą arba didintų santaupas, 27 proc. rinktųsi investuoti. Kiti minėjo vaikų ateitį, pensiją, paskolas, kitus finansinius įsipareigojimus arba finansinę apsaugą. Vadinasi, papildomų pinigų panaudojimas būtų susijęs ne tik su kaupimu, bet ir su skirtingais šeimų tikslais.
Apklausos pristatyme „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė sakė, kad finansinį atsparumą sudaro ne vien sąskaitoje sukaupta suma, bet ir gebėjimas atlaikyti netikėtus pokyčius bei atsakingai vertinti įsipareigojimus. Tyrimas nepateikia individualaus rezervo skaičiavimo, tačiau leidžia skaitytojams atskirti du klausimus: kokia santaupų suma suteiktų saugumo jausmą ir kiek laiko jų pakaktų pagrindinėms išlaidoms padengti.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio informacija
Palyginome apklausos pranešime nurodytas finansinio saugumo, santaupų trukmės ir mėnesinių įmokų dalis.
- Patikrinta, ar nurodytos respondentų dalys sutampa su pateiktame pranešime esančiais skaič...
- Atskirti atsakymai apie saugumo sumą nuo atsakymų apie santaupų pakankamą laiką.
- Nurodyta apklausos atlikimo data, užsakovas ir respondentų amžiaus grupė.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-27 10:54
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai