Būsto paskolos Lietuvoje 2026: vidurkis viršijo 146 tūkst.

Vidutinė „Luminor“ suteikta būsto paskola antrąjį ketvirtį viršijo 146 tūkst. eurų. Banko duomenimis, tai 17 proc., arba beveik 22 tūkst. eurų, daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Būstą planuojantiems pirkti žmonėms šis pokytis primena, kad reikia vertinti ne vien sukauptą pradinį įnašą, bet ir būsimą mėnesio įmoką.

Šie skaičiai apibūdina vieno banko suteiktas paskolas. Jie neparodo nei visų Lietuvos būsto paskolų vidurkio, nei to, kiek per metus pabrango konkretus būstas. Vidurkio padidėjimas taip pat nereiškia, kad kiekvienas pirkėjas pasiskolino daugiau. Paskolos dydis priklauso nuo perkamo turto ir pirkėjo finansavimo poreikio.

Per ketvirtį vidutinė paskola padidėjo apie 5 proc.

Pirmąjį ketvirtį vidutinė „Luminor“ suteiktos būsto paskolos suma buvo 139,1 tūkst. eurų. Antrąjį ji jau viršijo 146 tūkst. eurų, tad per tris mėnesius padidėjo daugiau kaip 6,9 tūkst. eurų, arba maždaug 5 proc. Metinis palyginimas rodo didesnį skirtumą – beveik 22 tūkst. eurų.

„Vidutinės paskolos augimas gana aiškiai atspindi situaciją būsto rinkoje – brangstant būstui, kartu didėja ir finansavimo poreikis“, – teigia „Luminor“ būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Tai banko pateikiamas jo klientų skolinimosi duomenų paaiškinimas; vien šių duomenų nepakanka visos šalies būsto kainų pokyčiui nustatyti.

Banko teigimu, pirkėjų aktyvumui įtakos turi ir pasikeitusi palūkanų aplinka. Mažesnė palūkanų našta daliai žmonių leidžia grįžti prie atidėto būsto pirkimo, tačiau didesnė reikalinga paskola gali sumažinti šį palengvėjimą. Kiek pasikeistų konkretaus pirkėjo mėnesio įmoka, pateikti duomenys neatskleidžia: tam reikėtų žinoti paskolos terminą ir taikomas palūkanas.

Ką didesnė paskola reiškia šeimos biudžetui

Didesnė pasiskolinta suma reiškia didesnį ilgalaikį įsipareigojimą. Jei paskolos terminas ir palūkanos būtų tokie patys, už didesnę paskolą reikėtų mokėti didesnę mėnesio įmoką. Tačiau lyginant skirtingu metu siūlomas paskolas keičiasi ir palūkanos, todėl vien iš vidutinės paskolos augimo įmokos pokyčio apskaičiuoti negalima.

Pasak L. Žukovės, renkantis būstą verta vertinti ne tik didžiausią banko siūlomą paskolą, bet ir tai, kokia mėnesio įmoka būtų pakeliama ilgesnį laiką. Paskolą gali tekti mokėti kelis dešimtmečius, o pajamos ir šeimos išlaidos per tą laiką gali keistis. Todėl svarbu įvertinti, kiek lėšų liktų po įmokos kasdienėms ir nenumatytoms išlaidoms.

Pradinis įnašas ir paskolos įmoka nėra visos pirkimo išlaidos. Bankas primena įvertinti būsto įrengimą ar remontą, turto vertinimą, draudimą bei su sandoriu ir būsto išlaikymu susijusias išlaidas. Šios sumos priklauso nuo konkretaus būsto ir sandorio, todėl jų nėra pagrindo skaičiuoti pagal vidutinę banko paskolą. Lyginant būsto pasirinkimus, jas verta įtraukti į bendrą išlaidų planą prieš sprendžiant, kiek skolintis.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Duomenų šaltinis

Straipsnyje pateikiami „Luminor“ paskolų duomenys ir aiškiai nurodoma, kad jie neapima visų Lietuvos bankų.

Patikros

Palygintos šaltinyje nurodytos pirmojo ir antrojo ketvirčių vidutinės paskolų sumos.
Metinis 17 proc. ir beveik 22 tūkst. eurų pokytis priskirtas „Luminor“ duomenims.
Atskirtas banko paskolų vidurkis nuo visos Lietuvos būsto rinkos rodiklių.

ELTA paskelbtas „Luminor“ pranešimas Ieškoti platesnio konteksto