Čiurlionio 150-metis: didžiulis Lietuvos meno triumfas Kanadzavoje

2025 m. spalio 1 d. Kanadzavoje, Išikavos prefektūroje, įvyko vienas svarbiausių M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių renginių – tarptautinis koncertas „Muzikinė dedikacija Čiurlioniui. Lietuvos meno mūša Japonijos jūros pakrantėje“. Šis išskirtinis renginys, subūręs Lietuvos ir Japonijos atlikėjus, tapo ryškiu kultūros dialogo simboliu.

Unikali programa, sujungianti epochas

Koncerto meno vadovė, smuikininkė Žydrė Ovsiukaitė, parengė programą, kurioje susipynė klasikinė ir šiuolaikinė lietuvių muzika. Programoje skambėjo ne tik M. K. Čiurlionio kūriniai (simfoninės poemos „Jūra“ fragmentas, styginių kvarteto dalis, preliudai), bet ir šiuolaikinių kompozitorių darbai:

Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Ties riba“ smuikui solo, kuris Japonijoje atliktas pirmą kartą.
Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ styginių orkestrui.
Vytauto Germanavičiaus „13,12 haiku“ violončelei ir fortepijonui.

Ypatingo dėmesio sulaukė japonų džiazo pianisto ir kompozitoriaus Junya Fukumoto specialiai šiam koncertui sukurtos harmonizuotų lietuvių liaudies dainų aranžuotės.

Čiurlionio 150-metis: didžiulis Lietuvos meno triumfas Kanadzavoje

Profesionalų bendradarbiavimas

Koncerte pasirodė žymūs jaunosios kartos solistai iš Tokijo ir Kanadzavos miesto, tarp kurių smuikininkai Tatsuki Narita ir Chiharu Taki, violončelininkas Eito Sugai bei seniausio Japonijoje kamerinio orkestro „Orchestra Ensemble Kanazawa“ artistai. Orkestrui dirigavo maestro Yuki Urabe, o vokalinius kūrinius lietuvių kalba atliko vaikų choras „Angels“.

„Nors Kanadzava Lietuvoje galbūt dar nėra plačiai žinoma, tai miestas su turtingomis kultūros tradicijomis ir giliu menų vertinimu. Tikimės, kad šis koncertas dar labiau prisidės prie abipusio supratimo stiprinimo ir prasmingo kultūrinio dialogo tarp Lietuvos ir Japonijos“, – teigė meno vadovė Žydrė Ovsiukaitė.

Koncerto salėje japonų auditorijai taip pat buvo eksponuojamos aukštos kokybės M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijos ir leidiniai, suteikę galimybę giliau susipažinti su daugialype lietuvių menininko kūryba. Renginį organizavo NVO „Kanadzava ir Lietuva – kuriant ryšį“, Lietuvos ambasada Japonijoje ir Lietuvos kultūros institutas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokia šio Čiurlionio jubiliejui skirto koncerto Kanadzavoje reikšmė Lietuvos kultūros sklaidai Japonijoje?

Tai buvo vienas iš trijų svarbiausių M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių renginių Japonijoje, įtvirtinantis Lietuvos muzikos vietą tarptautinėje scenoje. Koncerto sėkmė, pasiekta bendradarbiaujant su vietiniais menininkais ir garsiuoju orkestru „Orchestra Ensemble Kanazawa“, rodo didelį susidomėjimą ne tik Čiurlioniu, bet ir šiuolaikine Lietuvos kompozitorių kūryba.

Kuo išsiskyrė lietuvių ir japonų menininkų bendradarbiavimas šiame koncerte?

Bendradarbiavimas buvo unikalus ir gilus. Programoje dalyvavo žymūs jaunosios kartos japonų solistai (pvz., Tatsuki Narita, Eito Sugai) ir didelis kontingentas iš Kanadzavos orkestro. Ypač išskirtinis elementas buvo tai, kad japonų džiazo pianistas Junya Fukumoto specialiai šiam renginiui aranžavo lietuvių liaudies dainas, o vaikų choras „Angels“ lietuvių kalba atliko vokalinius kūrinius.

Kokie šiuolaikiniai Lietuvos kompozitorių kūriniai sulaukė didžiausio dėmesio Japonijoje?

Nors skambėjo M. K. Čiurlionio klasika, didelio susidomėjimo sulaukė kūriniai, Japonijoje atliekami pirmą kartą. Pirmą kartą nuskambėjo Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Ties riba“ smuikui solo, taip pat atlikta Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ ir Vytauto Germanavičiaus „13,12 haiku“. Tai atveria duris platesnei šiuolaikinės lietuvių muzikos sklaidai Azijoje.

Ar šis kultūrinis renginys paliks ilgalaikį pėdsaką Japonijos ir Lietuvos kultūriniuose ryšiuose?

Taip. Koncerto meno vadovė Žydrė Ovsiukaitė pabrėžė, kad renginys sustiprino profesionalius ryšius, ypač su Kanadzavos menininkais, pavyzdžiui, kontrabosininku Danieliumi Rubinu. Sėkmingi, aukšto lygio pasirodymai toliau nuo Tokijo esančiuose regionuose įtvirtina Lietuvos kultūros ambasadorių pozicijas ir sudaro prielaidas ateities bendriems projektams bei reguliariai Lietuvos muzikos sklaidai.

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį