Lietuvoje tęsiantis oficialiam Čekijos pirmosios poros vizitui, dėmesio centre atsidūrė ne tik politika, bet ir gilių šaknų turintys kultūriniai ryšiai. Ketvirtadienį Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Čekijos pirmąja ponia Eva Pavlová apsilankė Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI), kur ieškojo bendrų istorijos sąlyčio taškų.
Šis susitikimas dar kartą patvirtino, kad D. Nausėdienė ir Čekijos pirmoji ponia: nuo istorijos iki M. Trump puoselėja itin glaudų ir vertybėmis grįstą dvišalį dialogą.
Istorijos lobynas: nuo P. Skorinos iki lietuviškos gramatikos
Viešnios apžiūrėjo unikalius dokumentus, liudijančius šimtmečius trunkantį Lietuvos ir Čekijos mokslininkų bei kūrėjų bendradarbiavimą. Akcentuotos iškilios asmenybės, kurios tapo gyvais tiltais tarp Vilniaus ir Prahos:
- Pranciškus Skorina, leidęs knygas abiejose sostinėse;
- Augustinas Šleicheris, XIX a. viduryje Prahoje išleidęs pirmąją akademinę lietuvių kalbos gramatiką;
- Leopoldas Geitleris, čekų kalbininkas, pradėjęs lietuvių kalbos studijas Prahos Karolio universitete.
Čekiškas pėdsakas lietuvių abėcėlėje
Susitikimo metu ypatingas dėmesys skirtas dr. Jonui Basanavičiui ir jo veiklai Prahoje. Būtent čia buvo parašyta lemtingoji pratarmė pirmajam „Aušros“ numeriui. Įdomus faktas: būtent iš čekų kalbos lietuviai perėmė ir iki šiol naudoja diakritinius ženklus – š, č, ž, be kurių šiandien neįsivaizduojama mūsų rašyba.
„Džiaugiuosi, kad iki šiol mus sieja humanistinė pasaulėžiūra bei ištikimybė pamatinėms vertybėms“, – pabrėžė D. Nausėdienė, akcentuodama bendrą europietišką tapatybę.
Ateities perspektyvos: Baltistikos centrai ir jaunieji mokslininkai
Pirmosios ponios aptarė LLTI bei Lietuvių kalbos instituto bendradarbiavimą su Prahos Karolio ir Brno Masaryko universitetais. Tikimasi, kad D. Nausėdienė ir Čekijos pirmoji ponia: nuo istorijos iki M. Trump inicijuotas dėmesys akademiniam mobilumui padės pritraukti daugiau jaunų mokslininkų į lituanistikos ir baltistikos studijas Čekijoje.
Pasak D. Nausėdienės, kartą nutiesti kultūros tiltai užtikrina tautų savitarpio supratimą ištisus amžius, todėl jų stiprinimas išlieka vienu iš prioritetų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Lietuvos ir Čekijos pirmosios ponios lankėsi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute?
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Čekijos pirmoji ponia Eva Pavlová vizito metu siekė giliau susipažinti su bendru abiejų šalių kultūros ir mokslo paveldu.
- Viešnios apžiūrėjo LLTI ir LKI saugomus dokumentus, liudijančius ilgamečius istorinius ir akademinius ryšius.
- Buvo pristatyti naujausi akademinių tyrimų rezultatai bei literatūrinio bendradarbiavimo projektai.
Kokie istoriniai ženklai įrodo glaudų Lietuvos ir Čekijos kultūrinį ryšį?
Abiejų šalių kultūrą jungia iškilios asmenybės ir bendra rašto evoliucija, kurią formavo abiejų tautų šviesuoliai.
- Iš čekų kalbos lietuvių rašyba perėmė svarbius diakritinius ženklus – š, č, ž, kurie pradėti naudoti „Aušroje“.
- Dr. Jonas Basanavičius Prahoje parašė istorinę pratarmę pirmajam „Aušros“ numeriui.
- Čekų kalbininkas Leopoldas Geitleris pirmasis Prahos Karolio universitete pradėjo dėstyti lietuvių kalbą.
Kokią įtaką šis vizitas daro šiuolaikiniam Lietuvos ir Čekijos moksliniam bendradarbiavimui?
Kultūros tiltai tarp valstybių užtikrina nuolatinį žinių bei patirties keitimąsi akademinėje bendruomenėje.
- Aktyvus mokslinis bendradarbiavimas vyksta tarp LLTI, LKI bei Prahos Karolio ir Masaryko universitetų.
- Nutiesti kultūros tiltai padeda stiprinti bendrą europietišką tapatybę ir tarpusavio supratimą per literatūrinius vertimus.
Kokių tolesnių veiksmų tikimasi stiprinant šalių tarpusavio santykius?
Po šio vizito tikimasi dar aktyvesnio šalių suartėjimo švietimo, mokslo ir jaunimo politikos srityse.
- D. Nausėdienė pabrėžė poreikį toliau skatinti bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje.
- Bus tęsiami projektai, kurie remiasi humanistine pasaulėžiūra bei ištikimybe pamatinėms vertybėms.
Komentarai