Žaliųjų investicijų atgimimas: DI augina atsinaujinančios energijos paklausą
Atsinaujinančios energetikos (AE) rinka Baltijos šalyse ir Lenkijoje šių metų antroje pusėje išgyvena aiškų atsigavimą. Po kelerių santūresnių metų, tarptautiniai investuotojai grįžta į regioną, aktyviai ieškodami tiek veikiančių, tiek plėtros stadijoje esančių žaliosios energijos projektų.
Investicijų įmonės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (AEI), šiuo metu siūlančios 8,5 proc. fiksuoto pelningumo obligacijas, vadovas Mantas Auruškevičius teigia, kad atsigavimą lėmė keletas veiksnių:
- Rinkos stabilizacija: Baltijos elektros tinklų sinchronizavimas su Kontinentine Europa ir Baltijos balansavimo pajėgumų rinkos stabilizavimasis.
- Didėjanti paklausa: Smarkiai auganti žaliosios energijos paklausa pasauliniu mastu, kurią skatina dirbtinio intelekto (DI) ir duomenų centrų plėtra.
„Mums pavyko sėkmingai parduoti savo pirmąjį saulės parkų portfelį Lenkijoje – 65,5 MW projektą įsigijo Didžiosios Britanijos kapitalo rinkos dalyvis. Taip pat sulaukiame didelio tarptautinių investuotojų susidomėjimo įsigyti visą mūsų portfelį Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, nes jie mato didelį plėtros potencialą“, – sako M. Auruškevičius.
Šis aktyvus investuotojų susidomėjimas yra aiškus signalas apie regiono patrauklumo atsigavimą. Detalesnę informaciją apie investavimo galimybes ir siūlomas 8,5% grąžas galite rasti straipsnyje DI karštinė Baltijos šalyse: žaliųjų investicijų atgimimas.
AEI portfelio apžvalga: 1,8 GW apimtis ir pardavimo strategija
Lords LB Asset Management valdoma AEI per penkerius metus sukūrė vieną didžiausių atsinaujinančios energijos platformų regione. Dabartinė veikiančių vėjo parkų (Lietuvoje) ir saulės parkų (Lenkijoje) apimtis siekia 280 MW, o metų pabaigoje, užbaigus likusius projektus Lenkijoje, portfelis pasipildys dar 69 MW. Šiuo metu veikiantys parkai generuoja daugiau nei 7,5 mln. eurų metinės EBITDA pajamų.
Investicijų platforma pasiekė galutinę, t. y. pardavimo fazę, kadangi jos veiklos pabaiga numatyta 2028 m. vasarį. Dabar intensyviai ieškoma strateginių pirkėjų valdomiems projektams.
Pagrindiniai AEI portfelio duomenys:
- Bendra projektų apimtis: 1,8 GW (įskaitant plėtros stadiją).
- Portfelio vertė: 165,1 mln. eurų.
- Naujos statomos galios: 200 MW (88 MW saulės parkų Lenkijoje ir 112 MW vėjo parkų Latvijoje).
Investicinė strategija numato lankstumą: ne visi portfelyje esantys projektai bus plėtojami iki veiklos etapo. Dalis jų planuojama parduoti jau gavus statybos leidimus arba pasiekus pradinę statybos stadiją.
AEI tikslas – visą portfelį realizuoti iki 2027 metų pabaigos, o iš pardavimų gautos lėšos bus skirtos obligacijų išpirkimui. Bendrovės kapitalo modelis yra subalansuotas, kur daugiau nei pusę kapitalo struktūros sudaro nuosavas kapitalas, o likusią dalį – obligacijos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl užsienio investuotojai vėl taip aktyviai domisi Baltijos šalių atsinaujinančios energetikos projektais?
Investuotojų susidomėjimo atsigavimą lėmė trys pagrindiniai veiksniai: sėkmingas Baltijos elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa, pusiausvyros rinkos stabilizavimasis ir globaliai augantis žaliosios energijos poreikis, kurį sparčiai kelia dirbtinio intelekto ir duomenų centrų plėtra. Šie pokyčiai mažina riziką ir didina ilgalaikį projektų pelningumą.
Kokia investicinė grąža (pelningumas) yra reali žaliosios energetikos sektoriuje ir ar tai saugu eiliniam investuotojui?
Šiuo metu rinka yra labai patraukli. Pavyzdžiui, investicinė įmonė AEI siūlo obligacijas su 8,5% metine grąža. Nors investavimas visada susijęs su rizika, tarptautinio kapitalo susidomėjimas pirkti jau veikiančius ir vystomus projektus rodo aukštą jų likvidumą ir stabilumą. Sėkmingi projektų pardavimai (pvz., 65,5 MW portfelio pardavimas Britų kapitalo rinkos dalyviui) patvirtina aukštą regiono projektų vertę.
Kokie yra naujų atsinaujinančios energetikos pajėgumų mastai Baltijos šalių ir Lenkijos regione, apie kuriuos kalbama straipsnyje?
Platforma, valdoma AEI, jau turi 280 MW veikiančių parkų (vėjo Lietuvoje ir saulės Lenkijoje), generuojančių daugiau nei 7,5 mln. eurų EBITDA per metus. Papildomai statomi dar 200 MW naujų pajėgumų, įskaitant 88 MW saulės parkų Lenkijoje ir 112 MW vėjo parkų Latvijoje. Tai rodo, kad investicijos regione pasiekė didžiulį mastą ir generuoja reikšmingas pajamas.
Ar Baltijos šalių energetinis saugumas sustiprės dėl šių užsienio investicijų?
Taip. Nors dalis projektų vykdoma kaimyninėje Lenkijoje ir Latvijoje, šių didelių platformų plėtra ir sėkmė sustiprina viso regiono energetinį savarankiškumą ir patrauklumą. Elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa yra esminis saugumo garantas, o didėjanti vietinė žaliosios energijos gamyba sumažina priklausomybę nuo importo ir svyruojančių iškastinio kuro kainų.
Komentarai