Didmeninė elektra Lietuvoje atpigo 49 proc.: ar mažės sąskaitos?

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal „Litgrid“ duomenis, paskelbtus ELTA.

2026 m. liepos 27–rugpjūčio 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 49 proc. – nuo 75 iki 39 Eur/MWh. Tai žemiausias savaitinis lygis nuo balandžio 20–26 dienų.

Kritimas užfiksuotas elektros poreikiui nepasikeitus: Lietuvoje jis išliko 240 GWh. Vadinasi, kainą žemyn stūmė ne sumažėjęs vartojimas, o išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių, todėl valdyti kainų svyravimus tampa itin aktualu siekiant subalansuoti namų ūkio biudžetą.

Lietuva ir Latvija – po 39 Eur/MWh, Estija dar pigesnė

„Nord Pool“ Lietuvos ir Latvijos kainų zonose savaitės vidurkis buvo vienodas. Estijoje elektra kainavo 14 Eur/MWh mažiau, o karščio paveiktoje Vokietijos rinkoje kaina buvo tris kartus didesnė nei Lietuvoje.

Rinka	Vidutinė didmeninė kaina
Lietuva	39 Eur/MWh
Latvija	39 Eur/MWh
Estija	25 Eur/MWh
Vokietija	117 Eur/MWh

Skirtumas rodo, kad kainos Europoje judėjo nevienodai. Baltijos šalims padėjo gausesnė vietos ir Šiaurės Europos atsinaujinančios energetikos gamyba, o kitose rinkose karščiai ir sausra ribojo elektros pasiūlą.

Didmeninė elektra Lietuvoje atpigo 49 proc.: ar mažės sąskaitos?

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys nurodė, kad Pietryčių Europoje dėl mažėjančio upių vandens lygio dalis branduolinių elektrinių turėjo riboti generaciją. Dunojaus vandens lygis taip pat apsunkino kuro pristatymą šiluminėms elektrinėms, o Rumunijoje dėl susidariusios padėties paskelbta nepaprastoji padėtis.

Saulė ir vėjas pagamino keturis penktadalius vietos elektros

Lietuvos elektrinės per savaitę pagamino 202 GWh elektros – 9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 184 GWh. Vietos gamyba užtikrino 84 proc. šalies poreikio.

Didžiausia gamintoja išliko saulės energetika. Saulės elektrinių gamyba padidėjo 8 proc., nuo 80 iki 87 GWh, ir sudarė 43 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros. Vėjo elektrinės pagamino 75 GWh – 26 proc. daugiau nei prieš savaitę – ir užėmė 37 proc. gamybos struktūros.

Saulės ir vėjo elektrinės kartu pagamino 162 GWh, arba 80 proc. visos vietos elektros. Hidroelektrinėms teko 16 GWh, šiluminėms jėgainėms – 14 GWh, kitoms elektrinėms – 9 GWh.

Importas nepakito ir siekė 97 GWh, tačiau tuo pat metu eksportas išaugo 28 proc. – iki 60 GWh. Šie priešingomis kryptimis judantys srautai rodo, kad importo skaičiaus negalima vertinti vien kaip tiesioginio vietos gamybos trūkumo.

Biržos kritimas savaime nepakeičia namų sąskaitų

39 Eur/MWh yra savaitinė didmeninė „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonos kaina, o ne galutinė elektros kaina gyventojo sąskaitoje. „Litgrid“ apžvalgoje nepateikta mažmeninių planų, galutinių tarifų ar prognozuojamo sąskaitų pokyčio, todėl pagal šiuos duomenis negalima nustatyti, kiek ir kada elektra galėtų atpigti konkrečiam vartotojui.

Didmeninės rinkos pokytis yra palankus kainodaros signalas, tačiau viena savaitė dar nepatvirtina ilgalaikės krypties. Portalas anksčiau aprašė kitą ryškų didmeninės elektros kainos kritimą, kai kainą taip pat veikė gausi atsinaujinančių išteklių gamyba.

Kitos savaitės prognozės nepateikta, o duomenys dar preliminarūs

Šaltinyje nenurodoma, ar 39 Eur/MWh lygis išsilaikys. Artimiausią kainų kryptį gali keisti vėjo ir saulės elektrinių gamyba Lietuvoje bei Šiaurės Europoje, karščiai kitose rinkose ir elektros srautai tarptautinėmis jungtimis.

Net ir žemiausias nuo balandžio pabaigos savaitinis vidurkis neįrodo, kad prasidėjo ilgalaikis elektros pigimo laikotarpis. „Litgrid“ pažymi, kad savaitinėse apžvalgose naudojami operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinių pėdsakas

Kainų, gamybos ir elektros srautų rodikliai palyginti pagal tą patį „Litgrid“ apžvalgos laikotarpį, o didmeninė kaina aiškiai atskirta nuo gyventojų tarifų.

Patikros

Sutikrintas 49 proc. kainos kritimas nuo 75 iki 39 Eur/MWh.
Palyginti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos savaitės kainų vidurkiai.
Sutikrinta 202 GWh vietos gamyba ir 240 GWh šalies elektros poreikis.
Nedaryta išvada apie konkrečias sąskaitas, nes šaltinyje nepateikta mažmeninių tarifų.

„Litgrid“ pranešimas, paskelbtas ELTA Tikrinti platesnį kontekstą