2026 m. Lietuvoje kuriama dirbtinė mediena iš atliekų

Lietuvoje iš kviečių šiaudų, kanapių ir medienos atliekų kuriama dirbtinė mediena galėtų suteikti augalinėms liekanoms antrą paskirtį ir ilgiau išlaikyti jose sukauptą anglį. VILNIUS TECH mokslininkai tiria, ar ši medžiaga tiktų baldams ir statybos gaminiams, tačiau jos savybes ir poveikį aplinkai dar reikia įvertinti. Jei ji ateityje pakeistų dalį įprastos medienos ar kitų statybinių medžiagų, tai galėtų sumažinti pirminių žaliavų poreikį. Kiek reikšmingas būtų šis poveikis miškams, priklausytų nuo realaus gaminių pritaikymo.

Augalinės dalelės sujungiamos į didelius gaminius

Dirbtinė mediena gaminama augalinės kilmės daleles sujungiant rišikliu. VILNIUS TECH Statybos fakulteto mokslininkė Aurelija Rimkienė aiškina, kad technologija remiasi įprastos medienos gamybos principais: galima naudoti medienos apdirbimo atliekas, o formuojant gaminį jo nereikia papildomai kaitinti iš išorės. Rišiklis kietėja per egzoterminę cheminę reakciją, kurios metu išsiskiria šiluma. Taip išvengiama išorinio kaitinimo, kuriam reikėtų energijos; galimas emisijų sumažėjimas priklausytų ir nuo to, kaip ta energija būtų gaminama.

Žaliava galėtų būti kviečių, miežių, avižų, rugių, kvietrugių, rapsų ir kukurūzų šiaudai, linų bei kanapių stiebai, medienos drožlės ir pjuvenos, taip pat kitos augalų dalys. Tyrimuose medienos atliekas, kanapių spalius ir miežių šiaudus bandyta jungti skirtingais rišikliais, tarp jų – kukurūzų krakmolu ir biologinės kilmės komponentų turinčiu poliuretanu. Kai kuriuose rišikliuose esantys atsinaujinantys komponentai gali sumažinti iškastinių žaliavų poreikį, tačiau jų naudojimas savaime dar neparodo viso gaminio poveikio aplinkai.

Dirbtinė mediena iš šiaudų gali mažinti naujos medienos poreikį

Keičiant žaliavas, rišiklius ir gamybos sąlygas, gaunamos skirtingo tankio, stiprumo bei atsparumo drėgmei medžiagos. Lengvesnės galėtų tikti šilumos izoliacijai, tankesnės ir tvirtesnės – plokštėms, baldų detalėms ar nelaikančiųjų konstrukcijų elementams. Tarp galimų paskirčių minimos ir sijos, blokai bei apdailos konstrukcijos. Tai yra tiriamos ar numatomos kryptys, o ne patvirtintas plačiai naudojamų produktų sąrašas.

Augalinė žaliava gali išlaikyti anglį gaminyje

Pasak Rimkienės, šiauduose esantys anglies junginiai galėtų likti kietoje medžiagoje 25–100 metų. Tai atitolintų jų grįžimą į atmosferą CO₂ pavidalu. Palyginti su šiaudų irimu be deguonies, būtų galima išvengti ir metano susidarymo. Tačiau anglies kaupimo nauda sõltų nuo gamybos, naudojimo trukmės ir to, kas gaminiui nutinka pasibaigus jo tarnavimo laikui.

Mokslininkė nurodo, kad iš hektaro gaunama apie 3–5 tonas kviečių šiaudų, o pluoštinių kanapių – vidutiniškai 6–10 tonų sausosios biomasės. Šie skaičiai padeda palyginti žaliavų kiekius, bet neparodo, kiek miško kirtimo būtų galima išvengti. Tam svarbu, ar augalinės kilmės gaminys iš tiesų pakeistų įprastą medieną, kokių rišiklių reikėtų ir kiek energijos bei išteklių sunaudotų jo gamyba.

Lauko sąlygos ir gaminio gyvavimo ciklas dar tiriami

Komanda vertina medžiagos atsparumą lietui, saulės spinduliams ir temperatūros pokyčiams, taip pat jos ilgaamžiškumą, pritaikymo galimybes ir poveikį aplinkai per visą gaminio gyvavimo ciklą – nuo žaliavų paruošimo iki pakartotinio naudojimo ar galutinio sutvarkymo. Viena svarstomų krypčių pasibaigus gaminio naudojimui – jį susmulkinti ir panaudoti kaip žaliavą naujiems gaminiams.

Mokslininkai yra pateikę patento paraišką dėl armuoto kompozito iš organinių atliekų ir poliuretano rišiklio gamybos būdo. Joje aprašyta medžiaga iš kanapių spalių, poliuretano ir stiklo pluošto armatūros, iš kurios būtų galima formuoti stambius statybos gaminius. Pasak Rimkienės, tolesnis darbo etapas – medžiagos savybių ir ilgaamžiškumo vertinimas prieš pereinant nuo laboratorinių bandinių prie praktinio pritaikymo.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir kontekstas

Tekste atskirti mokslininkų aprašyti tyrimai, galimos medžiagos paskirtys ir dar vertinami jos poveikio aplinkai aspektai.

Patikros

Patikrinta, kad žaliavos, rišiklių pavyzdžiai ir galimos gaminių paskirtys atitinka pateik...
Išsaugoti šaltinyje nurodyti biomasės kiekiai ir anglies kaupimo trukmė.
Patento paraiškos faktas pateiktas kaip paraiška, o ne kaip suteiktas patentas.

ELTA Nepriklausomas kontekstas apie medienos atliekų panaudojimą