Kaunas 2026: kaip DI gali keisti mokymosi įpročius

Dirbtinis intelektas gali per kelias sekundes pasiūlyti tekstą, argumentus ar atsakymą į sudėtingą klausimą. Tačiau ką tuo metu darome patys? Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė siūlo atkreipti dėmesį į tarpinius žingsnius: informacijos atranką, klaidų taisymą ir savarankišką sprendimą.

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal BNS paskelbtą KTU mokslininkės komentarą.

Gatavas tekstas gali praleisti mokymuisi reikalingus žingsnius

Rašant savarankiškai tenka nuspręsti, nuo ko pradėti, kokius argumentus pasirinkti ir kaip juos susieti. Tekstą skaitome iš naujo, keičiame formuluotes, pastebime klaidas. Pasak L. Daniusevičiūtės-Brazaitės, šis darbas lavina kalbą, atmintį, dėmesį ir loginį mąstymą.

Jeigu moksleivis paprašo DI parengti tekstą ir jį tiesiog nukopijuoja, dalies šių veiksmų jis neatlieka. Tai ypač aktualu besimokantiems žmonėms, kurie dar kaupia žinias ir patirtį. Mokslininkė pabrėžia, kad mokomės ne vien iš teisingo galutinio atsakymo: bandymai, klaidos ir taisymai taip pat yra mokymosi dalis.

Tai nereiškia, kad kiekvienas DI panaudojimas pakeičia savarankišką darbą. Žmogus, kuris jau supranta temą, gali įvertinti pasiūlytą atsakymą ir toliau su juo dirbti. Skirtumas atsiranda tada, kai rezultatas priimamas jo neapmąsčius.

Kodėl greitas atsakymas taip traukia

Kasdienybėje dalį veiksmų atliekame automatiškai. Pamatę raudoną šviesoforo signalą sustojame, o atpažinę pažįstamą veidą sureaguojame dar neprisiminę, kur žmogų matėme. KTU mokslininkės aiškinimu, tokios reakcijos remiasi ankstesne patirtimi ir padeda neeikvoti pastangų tam, ką jau esame išmokę.

DI suteikia kitokį trumpesnį kelią: jis gali atlikti užduoties dalį, kurios žmogus dar tik mokosi. Kai paruoštą atsakymą lengva gauti ir jis atrodo pakankamas, gali mažėti noras pačiam gilintis į klausimą. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė tai apibūdina kaip galimą įprotį, o ne kaip neišvengiamą kiekvieno DI naudotojo pokytį.

Panašus pasirinkimas iškyla ir ieškant idėjų. DI gali pasiūlyti pradžią, tačiau žmogui lieka nuspręsti, kurios mintys tinka, ko trūksta ir ar pateikta informacija teisinga. Be turimų žinių tą sprendimą priimti sunkiau.

Kaip pasitelkti DI ir pačiam atlikti mąstymo darbą

Mokslininkės išsakytą skirtumą galima pritaikyti paprastai užduočiai: prieš prašant paruošto teksto, pačiam užrašyti pagrindinę mintį ir kelis argumentus. Tada DI pasiūlymą galima palyginti su savo variantu, tikrinti jo teiginius ir taisyti tai, kas neįtikina. Tokiu būdu išlieka vietos sprendimams, kuriuos priima besimokantis žmogus.

DI gali padėti paaiškinti sudėtingą temą, suteikti grįžtamąjį ryšį ar tapti diskusijų partneriu. Vis dėlto jo atsakymas gali būti pritaikytas prie to, ką norime išgirsti. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė dėl to kelia ir socialinį klausimą: patogus pokalbis su technologija neturėtų užgožti patirties, kurią įgyjame bendraudami su kitais žmonėmis ir patys spręsdami sudėtingas situacijas.

Ilgalaikis poveikis smegenims dar nėra aiškus

KTU mokslininkė skiria šiandien aptariamus mokymosi įpročius nuo klausimo, kaip ilgalaikis DI naudojimas keis smegenis. Pasak jos, galutinio mokslinio atsakymo į pastarąjį klausimą kol kas nėra. Vertinant poveikį svarbu, kiek, kokioms užduotims ir kokiu būdu žmogus naudojasi technologija.

Neatsakytas lieka ir kūrybiškumo klausimas. DI vis dažniau naudojamas idėjoms siūlyti, todėl, anot L. Daniusevičiūtės-Brazaitės, reikės stebėti, kaip keičiasi žmogaus kūrybinis darbas, kai idėjos gimsta kartu su technologija.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Apie šį tekstą

Tekstas parengtas pagal BNS paskelbtą KTU mokslininkės komentarą; ilgalaikis DI poveikis pateikiamas kaip atviras klausimas.

Patikros