2026 m. birželio 11 d. Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba susirinks į vieną svarbiausių metų posėdžių, kuriame bus sprendžiama dėl tolesnės euro zonos pinigų politikos krypties. Po 2025 m. trukusio palūkanų normų stabilizacijos periodo, rinkos dalyviai ir Lietuvos banko analitikai pastebi ryškius ženklus, kad bazinės palūkanų normos gali būti mažinamos bent 25 baziniais punktais. Lietuvos gyventojams, turintiems būsto paskolas, šis sprendimas yra kritinis, nes jis tiesiogiai koreliuoja su EURIBOR rodikliais ir mėnesinių įmokų dydžiu.
Prognozės detalės
- Klausimas: Ar ECB 2026 m. birželio 11 d. posėdyje sumažins bent vieną iš pagrindinių palūkanų normų bent 25 baziniais punktais (0,25 %)?
- Terminas: 2026 m. birželio 11 d.
- „TAIP“ sąlyga: Oficialus ECB pranešimas apie bet kurios iš trijų pagrindinių palūkanų normų sumažinimą 0,25 proc. punkto ar daugiau.
- „NE“ sąlyga: Palūkanos paliekamos nepakeistos arba mažinamos mažiau nei 0,25 proc. punkto.
- Pagrindinis šaltinis: ECB oficialus kalendorius ir pranešimai.
Infliacijos stabilizacija ir Lietuvos banko vertinimas
Pagrindinis argumentas už palūkanų normų mažinimą – suvaldyta infliacija. Lietuvos banko 2026 m. gegužės 12 d. paskelbtoje analizėje nurodoma, kad vidutinė metinė infliacija euro zonoje stabilizavosi ties 2 proc. riba. Tai yra oficialus ECB siektinas tikslas, kurį pasiekus pinigų politika gali tapti mažiau ribojanti.
Christine Lagarde vadovaujamas bankas pastaruosius metus laikėsi atsargios pozicijos, siekdamas įsitikinti, kad kainų augimo spaudimas neatsinaujins. Tačiau 2026 m. pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad darbo užmokesčio augimas ir paslaugų kainų infliacija nebekelia tokios grėsmės kaip anksčiau. Jei ECB nuspręs mažinti normas, tai bus aiškus signalas, kad kovos su infliacija etapas baigtas ir pereinama prie ekonomikos skatinimo fazės.
Palūkanų normų pokyčių scenarijai
Rinkos šiuo metu vertina apie 65 % tikimybę, kad birželio mėnesį išvysime pirmąjį iš kelių planuojamų mažinimų 2026-aisiais. Žemiau pateikiami galimi rodiklių pokyčiai, jei ECB taryba pritars 25 bazinių punktų mažinimui.
| Rodiklis | Būsena iki birželio 11 d. (prognozė) | Galima būsena po sprendimo |
|---|---|---|
| Pagrindinė refinansavimo palūkanų norma | 3,25 % | 3,00 % |
| Indėlių palūkanų norma | 2,75 % | 2,50 % |
| Ribinio skolinimosi palūkanų norma | 3,50 % | 3,25 % |
Pastaba: Lentelėje pateikti skaičiai yra pagrįsti 2025 m. pabaigos ekonominėmis projekcijomis ir gali skirtis priklausomai nuo faktinių ECB sprendimų iki 2026 m. birželio.
Ką sprendimas reiškia vidutinei būsto paskolai Lietuvoje?
Lietuvos komercinių bankų duomenimis, didžioji dalis būsto paskolų yra susietos su 6 mėnesių EURIBOR. Nors rinka dažnai „įskaičiuoja“ ECB sprendimus iš anksto, oficialus bazinių normų sumažinimas sukuria ilgalaikį spaudimą EURIBOR mažėjimui.
Skaičiuojama, kad 100 000 eurų būsto paskolai, kurios likutis mokamas 20 metų, palūkanų normos sumažėjimas 0,25 proc. punkto vidutiniškai sumažina mėnesio įmoką apie 15–22 eurus. Nors tai neatrodo kaip milžiniška suma, kumuliacinis efektas kartu su ankstesniais ar būsimais mažinimais gali reikšmingai padidinti namų ūkių perkamąją galią.
Tačiau egzistuoja ir „NE“ scenarijus. Jei birželio pradžioje pasirodę gegužės mėnesio infliacijos duomenys netikėtai šoktelėtų virš 2,3 proc., ECB gali nuspręsti palaukti iki rudens. Tokiu atveju EURIBOR greičiausiai liktų dabartiniame lygyje arba net šiek tiek pakiltų dėl nuviltų rinkos lūkesčių.
Neapibrėžtumas ir geopolitiniai veiksniai
Nors ekonominiai rodikliai palankūs mažinimui, ECB valdančioji taryba visada pabrėžia „priklausomybę nuo duomenų“ (angl. data-dependent). Bet koks staigus energijos išteklių kainų šuolis dėl geopolitinės įtampos gali priversti bankininkus atidėti švelninimą. Lietuvos bankas įspėja, kad nors vietinė rinka tikisi atokvėpio, vartotojai turėtų išlaikyti atsargumą ir neplanuoti didelių išlaidų remdamiesi vien prognozėmis iki oficialaus sprendimo paskelbimo birželio 11 d. popietę.
Šaltinis: European Central Bank
Komentarai