Profesionali televizijos kamera filmuoja posėdį Lietuvos Respublikos Seime.

Elektros kaina kovą smigo perpus: rekordinė vėjo energijos galia

Šių metų kovas Lietuvos energetikos sektoriuje pažymėtas drastiškais pokyčiais. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, elektros energijos suvartojimas šalyje smuko beveik ketvirtadaliu, o didmeninė kaina krito net 47 proc.

Kainų lūžis ir mažėjantis poreikis

Kovo mėnesį Lietuvoje elektros energijos suvartojimas siekė 973 GWh – tai yra 24 proc. mažiau nei vasarį (1 276 GWh). Tokį reikšmingą pokytį lėmė ne tik atšilę orai, bet ir sparčiai augantis gaminančių vartotojų indėlis, kurie patys pasigamina vis daugiau saulės energijos.

Vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusį mėnesį fiksavo įspūdingą krytį iki 82 Eur/MWh, kai vasarį ji siekė 155,5 Eur/MWh. VERT atstovų teigimu, kainų mažėjimą lėmė sezoniškumas ir gausi atsinaujinančių išteklių generacija visame regione. Aktualu pastebėti, kad augantis susidomėjimas tvaria energetika skatina ir naujus finansinius instrumentus – pavyzdžiui, AEI pradeda viešą obligacijų platinimą su 8,5 % metine grąža.

Vėjo jėgainės diktuoja tempą

Kovą nacionalinė elektros generacija padengė net 81 proc. šalies vartojimo poreikio. Pagrindiniu smuiku griežė vėjo elektrinės, kurios sugeneravo net 51 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros. Saulės jėgainės pridėjo dar 20 proc., o hidroelektrinės – 11 proc. Šiluminių elektrinių vaidmuo traukėsi ir sudarė vos 10 proc. gamybos.

Pasak VERT Duomenų analizės ir vertinimo departamento direktoriaus Aivaro Ciesiūno, pigios elektros pasiūlą regione didino ir gausi hidroelektrinių generacija kaimyninėje Latvijoje. Šis regioninis bendradarbiavimas bei technologinė plėtra rodo, kad DI bumas atgaivino žalias investicijas: Baltijos šalių RE projektai vėl populiarūs.

Regiono kainų palyginimas

Nors kainos Lietuvoje mažėjo, jos išliko kiek aukštesnės nei pas kaimynus:
* Estijoje – 61 Eur/MWh;
* Latvijoje – 75 Eur/MWh;
* Lietuvoje – 82 Eur/MWh.

Įdomu tai, kad Švedijos prekybos zonoje kaina buvo neįprastai aukšta (78,5 Eur/MWh) dėl jungčių remonto darbų su Norvegija. Lietuvoje pigiausia elektra fiksuota kovo 25 d., kai kaina nukrito iki simbolinių 9,5 Eur/MWh, o brangiausia – kovo 3 d. (176 Eur/MWh).

Detalesnę informaciją apie rinkos tendencijas ir prognozes galite rasti oficialioje Elektra Rinkos stebėsena – VERT skiltyje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl kovo mėnesį elektros kaina Lietuvoje taip stipriai krito?
▼

Vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo beveik perpus dėl išaugusios vietinės gamybos ir sezoniškai sumažėjusio poreikio.

  • Didmeninė kaina siekė 82 Eur/MWh, o tai yra net 47 proc. mažiau nei vasarį.
  • Pagrindiniu energijos šaltiniu tapo vėjo elektrinės, pagaminusios daugiau nei pusę visos šalies elektros.
Kaip šie pokyčiai paveikė bendrą elektros suvartojimą Lietuvoje?
▼

Atšilus orams ir aktyviau įsitraukus gaminantiems vartotojams, bendras tinklo elektros poreikis reikšmingai susitraukė.

  • Elektros energijos suvartojimas kovą siekė 973 GWh ir buvo 24 proc. mažesnis nei vasarį.
  • Prie suvartojimo mažėjimo prisidėjo auganti saulės elektrinių generacija, kurią gyventojai naudoja savo reikmėms.
Kokie veiksniai lėmė pigios elektros pasiūlą visame regione?
▼

Pigesnę elektros energiją lėmė ne tik vietinė gamyba, bet ir palanki situacija kaimyninėse valstybėse.

  • Be vėjo jėgainių, kovą Lietuvoje 20 proc. energijos pagamino saulės jėgainės, o 11 proc. – hidroelektrinės.
  • Regioninę kainą mažino itin gausi hidroelektrinių generacija Latvijoje, padidinusi pigios elektros pasiūlą.
Kada paros metu šiuo metu elektra yra pigiausia?
▼

Remiantis VERT apžvalga, formuojasi aiški tendencija, kad pigiausia elektra vartotojus pasiekia šviesiuoju paros metu.

  • Mažiausios elektros kainos fiksuojamos dieną, kai saulės elektrinių gamyba pasiekia piką.
  • Aukščiausios kainos išlieka rytinio ir vakarinio piko valandomis, kai atsinaujinančių išteklių generacija yra mažesnė.
Kokia dalis Lietuvos poreikio buvo padengta vietine gamyba?
▼

Lietuva sparčiai didina energetinę nepriklausomybę, kovą pasiekdama itin aukštus vietinės generacijos rodiklius.

  • Nacionalinė gamyba padengė vidutiniškai 81 proc. viso šalies elektros energijos poreikio.
  • Net 51 proc. visos nacionalinės generacijos užtikrino vėjo elektrinės, kurios tapo pagrindiniu gamintoju.

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto