2026 metais įsigaliosianti nauja taisyklė žymi didelį pokytį Europos Sąjungos pasirengime krizėms. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą (ES) 2025/2645, nustatantį vieningą priverstinio licencijavimo mechanizmą visoje Sąjungoje.
Šis mechanizmas leidžia valstybėms narėms, ištikus didelio masto krizei ar ekstremaliajai situacijai, naudotis intelektinės nuosavybės (IN) saugomais išradimais – įskaitant patentus, papildomos apsaugos liudijimus ir net dar nekomercializuotas technologijas – be tiesioginio teisių turėtojo sutikimo. Tai kraštutinė priemonė, skirta užtikrinti gyvybiškai svarbių produktų prieinamumą, kai savanoriški susitarimai negalimi.
Kodėl prireikė vieningo ES mechanizmo?
Iniciatyva reglamentui kilo pandemijos laikotarpiu, kai išryškėjo vakcinų gamybos pajėgumų ir technologijų prieinamumo problemos skirtingose ES šalyse. Iki šiol priverstinis licencijavimas buvo reguliuojamas tik nacionaliniu lygiu, tačiau krizės sienų neturi.
Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) Išradimų skyriaus vedėjos Ievos Katinės, naujasis reguliavimas buvo būtinas: „Visgi, krizės neturi sienų, todėl buvo reikalingi valstybių sienas peržengiantys sprendimai.“
Kaip veiks priverstinis patentų naudojimas?
ES priverstinė licencija bus išduodama tik viešojo intereso tikslais ir tik kaip paskutinė priemonė, siekiant spręsti ES masto krizę. Tai reiškia, kad pirmiausia bus ieškoma būdų susitarti su teisių turėtoju savanoriškai.
Šis mechanizmas taikomas plačiai: nuo patentų ir paskelbtų patentų paraiškų iki naudinguosius modelius saugančių teisių. Tai ypač aktualu išradėjams, verslo subjektams ir gamintojams, kurių produktai gali tapti priverstinio licencijavimo objektais ekstremalios situacijos metu.
Pavyzdys: kaip tai paveiks Lietuvos įmonę?
Įsivaizduokime situaciją: Lietuvoje veikianti įmonė gamina medicininę įrangą, gyvybiškai svarbią krizei valdyti, tačiau jai trūksta esminio komponento, kurį patentu saugo įmonė kitoje ES šalyje. Jei įmonėms per pagrįstą laiką nepavyksta susitarti dėl licencijos, galėtų būti taikomas ES lygmens priverstinis licencijavimas.
Lietuvos įmonei būtų suteikta laikina teisė naudoti patentuotą technologiją visos ES poreikiams. Licencija galiotų tik krizės laikotarpiu, tik ES vidaus rinkai ir griežtai apibrėžtiems tikslams. Jos apimtis, trukmė ir gamybos kiekiai bus ribojami.
Apsauga verslui: atlygis ir žymėjimas
Nors reguliavimas suteikia teisę naudoti patentuotą technologiją, jis neužtikrina visiškos patentų konfiskacijos. Svarbu pabrėžti, kad teisių turėtojams numatytas tinkamas atlygis už patento naudojimą. Tai siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės interesų ir intelektinės nuosavybės apsaugos.
Be to, gamintojai turės aiškiai pažymėti produktus, pagamintus pagal ES priverstinę licenciją, naudodami specialias etiketes ar ženklinimą. Tai užtikrins skaidrumą rinkoje.
„Tikimės, kad šio reglamento taikyti neprireiks, tačiau jis suteikia daugiau užtikrintumo – Europos Sąjunga dabar turi aiškų teisinį mechanizmą reaguoti į krizes“, – apibendrina VPB atstovė I. Katinė. Šis reguliavimas yra kelerių metų intensyvaus darbo rezultatas, kurį kūrė ir Lietuvos Valstybinio patentų biuro atstovai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra naujasis ES reglamentas dėl priverstinio licencijavimo ir kada jis įsigaliojo?
Naujasis Europos Sąjungos reglamentas (ES) 2025/2645 įtvirtina vieningą mechanizmą, leidžiantį krizės ar ekstremaliosios situacijos atveju pasinaudoti intelektinės nuosavybės (IN) teisėmis apsaugotais išradimais viešojo intereso tikslais.
- Reglamentas įsigaliojo 2026 m. sausio 19 d.
- ES priverstinė licencija būtų išduodama kaip kraštutinė priemonė, kai prieigos prie svarbių produktų negalima užtikrinti savanoriškais susitarimais.
Kokios intelektinės nuosavybės teisės patenka po naujojo priverstinio licencijavimo mechanizmo apimtimi?
Reglamentas apima platų intelektinės nuosavybės (IN) objektų spektrą, siekiant užtikrinti, kad būtų prieinamos ne tik jau taikomos, bet ir naujausios technologijos.
- Mechanizmas taikomas patentams, paskelbtoms patentų paraiškoms bei papildomos apsaugos liudijimams.
- Taip pat apimami naudingieji modeliai ir jų paraiškos.
- Tai ypač aktualu išradėjams ir verslo subjektams, kurių gaminiai galėtų tapti priverstinio licencijavimo objektais.
Kodėl atsirado poreikis vieningam ES masto priverstinio licencijavimo mechanizmui?
Iniciatyva reglamentui kilo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, išryškėjus vakcinų gamybos pajėgumų problemoms ir nacionalinio reguliavimo trūkumams.
- Iki šiol priverstinės licencijos buvo nacionalinio reguliavimo dalykas, tačiau krizės neturi sienų.
- Valstybinio patentų biuro atstovė Ieva Katinė paaiškino, kad reikalingi valstybių sienas peržengiantys sprendimai.
Koks yra pagrindinis naujojo ES mechanizmo privalumas, palyginti su ankstesne tvarka, ir kaip apsaugomi teisių turėtojai?
Pagrindinis privalumas yra tai, kad priverstinis licencijavimas nebeapsiribos nacionaliniu lygmeniu, o teisių turėtojams bus užtikrintas tinkamas atlygis už naudojimą.
- Naujoji sistema leis taikyti vieną, visoje ES galiojančią laikiną ir neišimtinę priverstinę licenciją.
- Mechanizmas būtų taikomas tik aiškiai apibrėžtomis sąlygomis, ir tik viešojo intereso tikslais.
- Reglamentas numato, kad teisių turėtojams privalo būti užtikrintas tinkamas atlygis.
Komentarai