Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems teisės aktų pakeitimams, kuriais į Lietuvos teisę perkeliami sugriežtinti Europos Sąjungos reikalavimai. Naujosios nuostatos tiesiogiai palies baterijų, jų atliekų bei senos elektronikos tvarkymo procesus, numatant kur kas griežtesnę gamintojų kontrolę bei finansines sankcijas.
📌 Svarbiausi akcentai
* Griežtesnė kontrolė: Baterijų gamintojai privalės veikti kolektyviai per specializuotas organizacijas.
* Didelės baudos: Už nesurinktas baterijų atliekas numatytos tūkstantinės sankcijos.
* Nauja tvarka elektronikai: Fotovoltinių plokščių gamintojams atsiranda pareiga finansuoti atliekų tvarkymą.
* Supaprastintas vežimas: Nustatytos lengvesnės procedūros nepavojingų atliekų importui iš ES šalių.
Milžiniškos baudos už nesurinktas baterijų tonas
Iki šiol galiojusio mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis atsisakoma. Vietoje jo įvedamos tiesioginės baudos, kurios bus skaičiuojamos už kiekvieną nesurinktą toną. Tokiu būdu siekiama priversti gamintojus realiai investuoti į surinkimo tinklus, o ne tiesiog mokėti mokesčius į biudžetą.
Už nešiojamųjų ar mažųjų transporto priemonių baterijų tiekimą į rinką nebuvus užsiregistravus specialiame registre, baudos sieks dešimtis tūkstančių eurų. Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pabrėžia, kad siekiama aiškesnės sistemos, kuri būtų suprantama ir verslui, ir gyventojams, kartu užtikrinant, kad pavojingos atliekos neatsidurtų bendruose sąvartynuose, kur pastaruoju metu kyla liepsnojančių atliekų grėsmė. Šie pokyčiai papildys jau planuojamus baterijų ir elektronikos tvarkymo pokyčius Vilniuje, siekiant nacionalinio standarto.
| Pažeidimo pobūdis | Baudos dydis (už toną / atvejį) |
|---|---|
| Nesurinkta baterijų atliekų tona | 5 500 – 13 750 Eur |
| Tiekimas į rinką neužsiregistravus | 13 750 – 27 500 Eur |
| Neteisingi apskaitos duomenys | Nuo 6 000 Eur |
| Atliekų vežimo taisyklių pažeidimas | Pagal ANK ir AAĮ |
Fotovoltinių plokščių ir transportavimo pokyčiai
Pokyčiai palies ir atsinaujinančios energetikos sektorių. Elektronikos direktyvos pakeitimai numato konkretų terminą, nuo kada fotovoltinių plokščių bei kitos anksčiau nereglamentuotos įrangos gamintojai privalės prisiimti finansinę atsakomybę už jų utilizavimą. Tai užkirs kelią situacijoms, kai pasenusi įranga tampa savininkų ar valstybės rūpesčiu.
Nuo 2026 m. gegužės vidurio įsigalios ir nauja atliekų vežimo tvarka. Atliekų tvarkytojai, gavę išankstinį sutikimą, galės paprasčiau atsivežti nepavojingas atliekas iš kitų ES valstybių į savo įrenginius. Tai turėtų padidinti Lietuvos perdirbimo gamyklų apkrovimą ir skatinti žiedinę ekonomiką.
Įstatymų pakeitimai, susiję su baterijų reglamentu, pilna apimtimi įsigalios 2026 m. liepos 1 d.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Lietuvoje iš esmės keičiasi baterijų ir elektronikos atliekų tvarkymo tvarka?
Lietuva pereina nuo pasenusios mokesčių sistemos prie tiesioginės gamintojų atsakomybės, siekdama suderinti nacionalinę teisę su griežtais ES standartais. Pagrindinis pokytis – vietoj anksčiau mokėto aplinkos taršos mokesčio įvedamos tiesioginės finansinės sankcijos. Tai daroma norint priversti gamintojus realiai investuoti į surinkimo tinklus, kad pavojingos medžiagos nepasiektų sąvartynų, o būtų tinkamai perdirbamos.
Kokių konkrečių veiksmų turi imtis įmonės, norėdamos išvengti tūkstantinių baudų?
Gamintojai ir importuotojai privalo laikytis trijų esminių reikalavimų:
1. Registracija: Privaloma oficialiai užsiregistruoti specialiame registre (vengiant baudų iki 27 500 Eur).
2. Kolektyvinė atsakomybė: Baterijų gamintojai privalo veikti per specializuotas organizacijas, kurios užtikrina atliekų surinkimą.
3. Finansavimas: Saulės (fotovoltinių) plokščių gamintojai nuo šiol privalo pilnai finansuoti savo gaminių atliekų sutvarkymą. Taip pat būtina užtikrinti itin tikslią duomenų apskaitą, nes už klaidingą informaciją numatytos sankcijos nuo 6 000 Eur.
Kaip šie nauji reikalavimai paveiks paprastus gyventojus ir vartotojus?
Nors finansinė našta ir baudos nukreiptos į verslą, vartotojai pajus pokyčius per prieinamesnę infrastruktūrą. Gamintojai, siekdami išvengti baudų už nesurinktas tonas, bus suinteresuoti plėsti specializuotų konteinerių tinklą parduotuvėse ir viešosiose erdvėse. Tai reiškia, kad atsikratyti senomis baterijomis ar smulkia elektronika taps paprasčiau, o aplinkosauginė kontrolė bus skaidresnė.
Kur rasti oficialią informaciją apie taisyklių įgyvendinimą ir tolimesnius etapus?
Išsamias gaires ir registracijos tvarką teikia Aplinkos ministerija bei Aplinkos apsaugos agentūra. Svarbu pažymėti, kad šie pokyčiai yra dalis platesnės strategijos – pavyzdžiui, Vilniuje jau planuojami specializuoti tvarkymo pokyčiai, kurie taps nacionaliniu standartu. Verslui rekomenduojama nedelsiant audituoti savo tiekimo grandines ir užtikrinti atitiktį naujiems ANK reikalavimams.
Šaltinis: BNS
Komentarai