Sėdėjau gastroenterologo Andriaus kabinete, nervingai belsdamas pirštais į stalą ir laukdamas tyrimų rezultatų. Mane čia atvijo ne praeinantis negalavimas, o nuolatinis, varginantis rėmuo ir tas keistas, gąsdinantis diskomfortas ryjant maistą. Ant stalo šalia mano krepšio stovėjo ištikimiausia palydovė – gertuvė su yerba mate. Šią argentinietišką arbatą gurkšnojau kasdien pastaruosius trejus metus, šventai tikėdamas, kad darau paslaugą savo organizmui.
„Ką čia geri?“ – klausimas, pakeitęs požiūrį
Gydytojas pakėlė akis nuo ekrano ir pirštu parodė į mano gertuvę. „Yerba mate. Tikra energijos bomba iš Argentinos. Sako, joje antioksidantų daugiau nei žaliojoje arbatoje,“ – kiek pasididžiuodamas atsakiau. Andrius nesusižavėjo. Jis tik papurtė galvą ir uždavė lemiamą klausimą: „Kaip karštą ją geri?“
„Na, kaip ir bet kurią kitą arbatą – užplikau verdančiu vandeniu ir geriu karštą, kol dar garuoja,“ – gūžtelėjau pečiais. Gydytojo veidas tapo rimtas: „Štai čia ir slypi didžiausia problema. Ši arbata, vartojama labai karšta, oficialiai pripažinta kaip tikėtinas kancerogenas.“
Ką sako Pasaulio sveikatos organizacija?
Andrius paaiškino, kad dar 2026-ųjų kontekste ši tema tampa vis aktualesnė, nes naujausi tyrimai tik patvirtina senas baimes. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) labai karštus gėrimus, įskaitant ir yerba mate, priskyrė 2A grupės kancerogenams. Tai reiškia, kad jie greičiausiai sukelia vėžį žmonėms.
„Esmė ne pačiuose augaluose, o temperatūroje,“ – dėstė specialistas. „Kai gėrimo temperatūra viršija 65 laipsnius Celsijaus, jis tiesiogiai žaloja stemplės gleivinę. Ląstelės patiria nuolatinę traumą, vystosi lėtinis uždegimas, o galiausiai sutrinka DNR atsistatymo procesai. Per trejus metus tu savo stemplę tiesiog „plikytas“ kasdien.“
Alkoholis ir tabakas: rizika ne sumuojama, o dauginama
Gydytojas neapsiribojo vien arbata. Jis pasiteiravo apie mano kitus įpročius – ar rūkau, ar vartoju alkoholį. Prisipažinau, kad savaitgaliais mėgstu išgerti porą taurių vyno, tačiau rūkymo esu atsisakęs prieš dešimtmetį.
„Alkoholis veikia kaip tirpiklis. Jis padidina kancerogeninių medžiagų prasiskverbimą per pažeistą gleivinę. Jei prie karštos arbatos pridėtumėte dar ir tabaką, rizika susirgti stemplės vėžiu išaugtų ne kelis, o keliolika kartų. Mokslas rodo, kad šie veiksniai veikia sinergiškai – jie vienas kito poveikį ne sudeda, o padaugina,“ – perspėjo Andrius.
Kam yerba mate turėtų likti tik prisiminimu?
Gydytojas išskyrė kelias grupes žmonių, kuriems ši arbata apskritai neturėtų patekti į racioną:
- Nėščiosios ir žindančios moterys: didelė kofeino koncentracija ir bioaktyvūs junginiai lengvai kerta placentos barjerą.
- Sergantys refliuksu ar opomis: arbata agresyviai skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, kas dar labiau dirgina pažeistą stemplę.
- Jautrūs kofeinui: yerba mate gali tapti tachikardijos, panikos atakų ar lėtinės nemigos priežastimi.
Kaip mėgautis arbata saugiai?
Pamatęs mano nusivylimą, Andrius sušvelnino toną. Jei visiškai atsisakyti šio gėrimo neįmanoma, būtina laikytis griežtų saugumo taisyklių, kurios galioja ne tik 2026-aisiais, bet turėjo būti žinomos jau seniai:
Pirmiausia – temperatūra. Vandenį būtina atvėsinti bent iki 55–60 laipsnių. Antra – saikas. Ne daugiau 2–3 puodelių per savaitę, o ne litrais kasdien. Ir galiausiai – jokių žalingų įpročių kartu su gėrimu.
„Ar tikrai verta rizikuoti gyvybe dėl vieno specifinio skonio? Tuos pačius antioksidantus gali gauti iš kokybiškos žaliosios arbatos, kurią geriame vėsesnę, arba tiesiog iš šviežių daržovių,“ – reziumavo gydytojas. Tą vakarą grįžęs namo gertuvę padėjau į tolimiausią lentynos kampą. Kartais tai, ką laikome savo sveiku įpročiu, tėra uždelsto veikimo bomba, o geriausia prevencija yra tiesiog žinojimas ir laiku priimtas sprendimas kažką pakeisti.
Komentarai