Pagyvenusi moteris bara merginą, kuri su ausinėmis žiūri į planšetę svetainės aplinkoje.

Po ginčo su paaugliu: kaip atsiprašyti ir išlaikyti ribas

Paauglys grįžo vėliau, nei buvo sutarta, neatsiliepė telefonu ar atsakė šiurkščiai. Ginčas įsiplieskė, balsai pakilo, o nurimus liko klausimas: kaip vėl pradėti kalbėtis, neatsisakant šeimos susitarimų?

SOS vaikų kaimai Lietuva psichologė Uršulė Toleikytė pabrėžia, kad tėvai gali pripažinti savo klaidą ir kartu tikėtis atsakomybės iš paauglio. Atsiprašymas už šaukimą neatšaukia poreikio aptarti, kas nutiko ir kaip elgtis kitą kartą. Jis parodo, kad ir suaugusieji prisiima atsakomybę už savo elgesį.

Padarykite pauzę ir sutartu laiku grįžkite prie temos

Kai emocijos stiprios, pokalbis gali virsti bandymu pasakyti paskutinį žodį ar skubiai paskirti bausmę. Jei paauglys užtrenkė duris, eiti iš paskos tęsti ginčo gali tik padidinti įtampą. Ne kiekvieną klausimą būtina išspręsti tą pačią minutę.

Galite pasakyti: „Dabar esu per daug supykęs, kad galėčiau ramiai kalbėti. Padarykime pauzę ir grįžkime prie šito po pusvalandžio.“ Pasirinkite laiką, kurio galėsite laikytis. Jei pažadėjote sugrįžti, sugrįžkite: pauzė neturėtų virsti ilgu tylėjimu ar temos vengimu.

Įvardykite, kas sukėlė jūsų reakciją

Prieš pokalbį pagalvokite, kas slypėjo už pykčio. Gal išsigandote, nes vaikas neatsiliepė, arba pavargote nuolat priminti tą patį susitarimą. Supratus savo reakciją, lengviau kalbėti apie konkretų įvykį ir tai, kaip jautėtės.

Vietoj „Tau visiškai nerūpi ši šeima“ galima sakyti: „Kai negrįžai sutartu laiku ir neatsiliepei, labai išsigandau. Nežinojau, ar tau viskas gerai.“ Taip paaugliui paaiškinate, kas jums rūpėjo, nekaltindami jo dėl savo emocijų. Nerimą galima įvardyti, tačiau paauglys neturėtų būti atsakingas už tėvų nusiraminimą.

Atsiprašykite už savo žodžius, nepridėdami „bet“

Sugrįžę pradėkite nuo savo elgesio: „Atsiprašau, kad ant tavęs šaukiau ir pasakiau skaudžių žodžių. Taip kalbėti neturėjau.“ Konkretus atsiprašymas aiškiai parodo, už ką prisiimate atsakomybę.

Venkite tęsti „bet tu mane išprovokavai“ arba „jeigu būtum klausęs, nebūčiau šaukęs“. Tokie žodžiai perkelia atsakomybę už suaugusiojo reakciją vaikui. Taip pat nereikia reikalauti, kad paauglys iškart priimtų atsiprašymą ar pradėtų kalbėtis. Jei jis dar nepasiruošęs, pasakykite: „Suprantu, kad dabar nenori kalbėti. Norėjau atsiprašyti. Kai būsi pasiruošęs, norėčiau išgirsti ir tave.“ Susitarkite, kada grįšite prie likusio klausimo.

Išklausykite paauglį ir aiškiai išlaikykite susitarimą

Atsiprašymas už šaukimą nereiškia, kad reikia atsisakyti šeimos ribų. Galite pasakyti: „Neturėjau ant tavęs šaukti. Vis tiek turime aptarti, kodėl negrįžai sutartu laiku ir kaip elgsimės kitą kartą.“ Taip atskiriate netinkamą savo reakciją nuo klausimo, kurį dar reikia išspręsti.

Paklauskite: „Kaip tu matai šią situaciją?“ Leiskite paaugliui papasakoti ir stenkitės nepertraukti. Jo paaiškinimas gali padėti suprasti aplinkybes ir susitarti dėl konkrečių veiksmų ateityje.

Jei reikia pasekmės, ji turėtų būti proporcinga, įgyvendinama ir susijusi su konkrečiu poelgiu. Aptarkite ir tai, kaip paauglys galės atkurti pasitikėjimą. Jei supykę paskyrėte pernelyg griežtą bausmę, nurimus emocijoms ją galima peržiūrėti ir paaiškinti, kodėl sprendimą keičiate.

Susitarkite, ką abu darysite kitaip

Pokalbį užbaikite aiškiu susitarimu. Pavyzdžiui, pasikeitus grįžimo planams paauglys praneša, o tėvai, pajutę, kad pradeda šaukti, pasako, jog reikia pauzės. Aptarkite, kaip suprasite, kad laikas sustoti, ir kada tęsite pokalbį.

SOS vaikų kaimai Lietuva parengtame praktiniame gide „Paauglystės kasdienybė“ aptariamos tėvų emocijos, ribos ir santykis su paaugliu. Jame pateikiama daugiau rekomendacijų, kaip išlikti šalia jauno žmogaus, kai jam sunku.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Gyvenimo būdo redakcija

Gyvenimo būdo redakcija

„Gyvenimo būdo redakcija“ yra atsakinga už aktualų, įkvepiantį ir patikimą turinį portale gerosnaujienos.lt. Mūsų komanda nuodugniai tikrina faktus, analizuoja šiuolaikinio gyvenimo tendencijas bei siekia pateikti skaitytojams tik pozityvias ir prasmingas naujienas. Mes laikomės aukščiausių žurnalistinės etikos standartų, užtikrindami, kad kiekviena publikacija būtų objektyvi, naudinga ir atitiktų mūsų auditorijos lūkesčius. Kuriame turinį, kuris praturtina kasdienybę ir skatina sąmoningą požiūrį į mus supantį pasaulį

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto