Debatai dėl karinių poligonų steigimo ir jų poveikio gamtai nuolat kaitina aistras. Dažnai visuomenėje sklando įvairūs mitai, kurie neatspindi tikrosios situacijos. Tačiau ar tikrai viskas taip, kaip atrodo? Šiame straipsnyje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertė ir žinomas botanikas pasitelkia gamtos mokslus, kad išsklaidytų penkis populiariausius mitus ir atskleistų netikėtą karinių teritorijų vaidmenį Lietuvos gamtos apsaugoje.
Mitas Nr. 1: Kariniai poligonai naikina biologinę įvairovę
Realybė: Priešingai populiariai nuomonei, kariniai poligonai neretai tampa unikaliais prieglobsčiais retoms rūšims ir išskirtinai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
Dr. Dalytė Matulevičiūtė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gamtosaugos ekspertė, paaiškina: „Kariniuose poligonuose formuojasi savotiškos buferinės zonos, kuriose apribota miškininkystė, intensyvi ūkinė veikla ir masinis žmonių lankymas. Tokios sąlygos primena saugomų teritorijų rezervatus, kur apsigyvena trikdymui jautrios augalų ir gyvūnų rūšys.“
Pavyzdžiui, Pabradės karinis poligonas yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur aptinkamas retas margasis tarkšlys, o Rūdninkų poligonas didžiuojasi vienintele šalyje besparnio skėriuko populiacija. Tai iliustruoja, kaip karinės teritorijos gali tapti neįkainojamais gamtos kampeliais.
Mitas Nr. 2: Miškų kirtimas poligonams tik kenkia gamtai
Realybė: Nors miškų kirtimas dažnai atrodo niokojančiai, kontroliuojamas ir strategiškai planuotas kirtimas poligonuose gali būti naudingas gamtai, atkuriant natūralias buveines ir padedant atsigauti nykstančioms rūšims.
„Žmogui kartais tikrai sunku matyti tuos pokyčius, tačiau svarbu žvelgti plačiau. Iškirtus vienalytį pušyną, pasižymintį menka rūšių įvairove, atvirose smėlio vietose atsiveria unikalios galimybės įsikurti kitiems organizmams. Štai Rūdninkų poligone, naujai iškirstame plote, jau pirmaisiais metais susiformavo smiltyninio gvazdiko populiacija, kurios ten anksčiau nebuvo. Tai įrodo, kad tinkami veiksmai gali duoti greitų ir teigiamų rezultatų gamtai“, – teigia dr. D. Matulevičiūtė.
Tinkamai planuojama karinė infrastruktūra ir gamtosauga gali darniai egzistuoti, o pasiruošimas krašto gynybai yra ir gamtos apsaugos garantas karo atveju. Botanikas dr. Mindaugas Lapelė, kuris taip pat yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, pabrėžia: „Kiekvienas karas gamtai sukelia didžiulius nuostolius, kurie dažnai pranoksta ir žmogiškąsias tragedijas. Ukrainos gamtos pavyzdys, niokojami miškai ir nacionaliniai parkai, rodo, kad privalome būti pasiruošę ir apsaugoti savo gamtos paveldą.“
Mitas Nr. 3: Kariuomenė nesirūpina aplinkosauga
Realybė: Lietuvos kariuomenė ne tik atsižvelgia į aukščiausius aplinkosaugos standartus, bet ir aktyviai moko karius tausoti gamtą, pratybų metu taikydama griežtas taisykles.
Lietuvos kariuomenė tvirtina: „Aplinkosaugai skiriamas išskirtinis dėmesys, nes pratybose naudojama technika, imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika gali turėti poveikį aplinkai. Todėl net ir nedidelių pratybų metu laikomasi griežtų aplinkosaugos taisyklių: po šaudymų surenkamos tūtos, panaudota pirotechnika, miško paklotė kasama tik tam skirtose vietose ir laikomasi daugelio kitų, tiek elementarių, tiek subtilių, taisyklių. Didelių pratybų metu aplinkosaugos kontrolei skiriamas atskiras personalas, atsakingas už priežiūrą, karinių vienetų kontrolę ir greitą galimų pažeidimų sutvarkymą.“
Dr. D. Matulevičiūtė patvirtina šiuos teiginius iš savo patirties: „Lankydamasi Rokų kariniame poligone po intensyvių šaudymų šaudykloje radau vos porą imitacinių šovinių, nors per pratybas ten iššaudomi tūkstančiai. Tai rodo, kad viskas yra kruopščiai surenkama ir pėdsakų nelieka.“
Mitas Nr. 4: Pesticidai ir trąšos karinėse teritorijose kenkia gamtai
Realybė: Priešingai nei įprastinėje žemdirbystėje, kariniuose poligonuose pesticidų ir trąšų nenaudojimas yra norma. Ši praktika ypač skatina biologinę įvairovę ir leidžia klestėti retoms rūšims.
„Ten, kur nenaudojami pesticidai, kurie iš karto pašalina tam tikras organizmų grupes, ir trąšos, kurios skatina monodominantinių augalų bendrijų formavimąsi, atsiranda kur kas daugiau augalų, paukščių ir vabzdžių rūšių“, – paaiškina dr. D. Matulevičiūtė.
Ekspertė pabrėžia, kad trąšos skatina azotamėgių augalų augimą, kurie dažnai nustelbia kitas rūšis, taip suformuodami skurdžios biologinės įvairovės buveines. Poligonuose susidaro ideali terpė natūralioms ekosistemoms vystytis.
Mitas Nr. 5: Karinio poligono teritorijų nebegalima grąžinti gamtai
Realybė: Istorija ir šiuolaikinė praktika rodo, kad buvusios karinės teritorijos, tinkamai valdomos, gali virsti itin vertingomis saugomomis teritorijomis, prisidedančiomis prie gamtos atsikūrimo ir išsaugojimo.
Pavyzdžiui, buvęs Pariečės karinis poligonas pasienyje su Baltarusija kadaise driekėsi … Tokios teritorijos, kaip ir atkuriamas buvęs Rūdninkų karinis poligonas, tampa puikiu pavyzdžiu, kaip gamta gali atsigauti ir netgi praturtėti po karinės veiklos. Šiuolaikinės technologijos ir aplinkosauginės žinios leidžia efektyviai planuoti ir įgyvendinti buvusių poligonų rekultivavimo ir gamtos atkūrimo projektus, paverčiant juos vertingomis ekologinėmis oazėmis. Apie Rūdninkų poligono atkūrimą galite paskaityti plačiau, kurio tikslas – sukurti ne tik karinei veiklai skirtą, bet ir aplinkai draugišką teritoriją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kariniai poligonai iš tiesų naikina gamtą, ar tai tik mitas?
Priešingai populiariam mitui, moksliniai tyrimai atskleidžia, kad kariniai poligonai dažnai tampa netikėtu prieglobsčiu retoms rūšims ir prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertė dr. Dalytė Matulevičiūtė paaiškina, kad ribojant žmonių lankymą ir kitą veiklą buferinėse zonose, sukuriamos sąlygos, primenančios saugomų teritorijų rezervatus.
Kaip kariniai poligonai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo Lietuvoje?
Kariniuose poligonuose esančios buferinės zonos, kuriose apribota miškininkystė, žemės ūkis ir žmonių lankymas, sukuria idealias sąlygas trikdymui jautrioms augalų ir gyvūnų rūšims. Pavyzdžiui, Pabradės poligone aptinkamas margasis tarkšlys, kurio kitur Lietuvoje nėra, o Rūdninkų poligone gyvena vienintelė šalyje besparnio skėriuko populiacija.
Kodėl miškų kirtimas kariniuose poligonuose kartais gali būti naudingas gamtai?
Nors miškų kirtimas iš pirmo žvilgsnio atrodo destruktyvus, kontroliuojamas ir tinkamai suplanuotas kirtimas poligonuose gali atkurti natūralias buveines. Iškirtus pušyną, kuriame yra nedidelė rūšių įvairovė, atvertame smėlyje atsiranda galimybė įsikurti kitiems organizmams. Pavyzdžiui, Rūdninkų poligone po kirtimo atsirado smiltyninio gvazdiko populiacija, kurios anksčiau nebuvo.
Kaip karinė infrastruktūra ir poligonai gali padėti apsaugoti gamtą karo atveju?
Tinkamai planuojama karinė infrastruktūra ir poligonai yra esminis pasiruošimas šalies gynybai, kuris netiesiogiai apsaugo gamtą nuo kur kas didesnių nuostolių karo atveju. Ekspertai pabrėžia, kad kiekviename kare gamta kenčia ne mažiau, o gal net daugiau nei žmonės. Gerai parengti poligonai leidžia ginkluotosioms pajėgoms treniruotis ir pasirengti ginti šalį, taip galimai išvengiant plataus masto gamtos naikinimo, kokį matome Ukrainoje.
Komentarai