Kauno technologijos universiteto doktorantė Justina Mikučiūnaitė laboratorijoje kuria organinius junginius, kurie galėtų padėti spręsti vieną pagrindinių perovskitinių saulės elementų problemų – kaip suderinti didelį energijos konversijos efektyvumą ir ilgalaikį stabilumą.
Pritaikius dalį jos susintetintų junginių perovskitinių saulės elementų kompozituose, pavyko pasiekti 26 proc. energijos konversijos efektyvumą. Tyrėja pabrėžia, kad vien aukšto rodiklio nepakanka: technologijai svarbu išlaikyti savybes ir ilgiau veikti realiomis sąlygomis.
Molekulės struktūra lemia medžiagos savybes
J. Mikučiūnaitė dirba Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro projekte ir atlieka disertacijos tyrimus KTU Cheminės technologijos fakultete. Didelę jos darbo dalį sudaro naujų funkcinių medžiagų sintezė bei jų savybių tyrimai.
Pagrindinis klausimas, kurį kelia mokslininkė, – kaip organinio junginio molekulinė struktūra ir jos pakeitimai veikia chemines bei fizikines medžiagos savybes ir jos pritaikymą saulės elementuose. Šių ryšių supratimas leidžia kryptingiau kurti medžiagas konkrečioms funkcijoms, o ne tik vertinti galutinį elemento veikimo rodiklį.
Perovskitiniai saulės elementai tyrėją sudomino dėl galimybės sujungti organinę chemiją, medžiagų mokslą ir atsinaujinančią energetiką. Ši technologija taip pat išsiskiria lengvumu ir lankstumu, todėl ateityje galėtų papildyti šiandien naudojamus saulės energijos sprendimus.
26 proc. efektyvumas tapo pagrindu tolesniems tyrimams
26 proc. energijos konversijos efektyvumas buvo pasiektas panaudojus kai kuriuos J. Mikučiūnaitės susintetintus junginius perovskitinių saulės elementų kompozituose. Pasak doktorantės, nors nuo to laiko pasiekta naujų rekordų, šis rezultatas suteikė informacijos, kaip molekules toliau modifikuoti ir funkcionalizuoti. Jis tapo pagrindu kurti naujas, dar efektyvesnes medžiagas.
Tyrimų kryptis išlieka sudėtinga, nes efektyvumas ir stabilumas ne visada gerėja vienu metu. Todėl laboratorijoje analizuojami ne tik pasiekti rezultatai, bet ir tai, kodėl konkretus eksperimentas nepavyko taip, kaip tikėtasi. Tokia analizė padeda spręsti, kokius junginių pakeitimus ar kitus tyrimo etapus verta išbandyti toliau.
Kasdienį darbą sudaro mokslinės literatūros analizė, naujausių tyrimų vertinimas, kitų tos pačios srities mokslininkų atradimų stebėjimas, eksperimentų rezultatų tikrinimas ir tolesnių etapų planavimas. J. Mikučiūnaitės teigimu, pradedančiajam tyrėjui svarbu nesusitelkti vien į nesėkmę, o suprasti jos priežastis, kritiškai įvertinti gautus duomenis ir ieškoti kito kelio tikslui pasiekti.
Tyrimų kelią pradėjo dar bakalauro studijose
Į mokslą J. Mikučiūnaitė pasuko bakalauro studijų metu, kai ieškodama vadovo baigiamajam projektui prisijungė prie KTU profesoriaus Vytauto Getaučio tyrimų grupės. Įgyta praktinė patirtis ir darbas komandoje paskatino ją tęsti tyrimus toje pačioje kryptyje.
Dabar mokslininkė planuoja tęsti karjerą universitete ir gilinti organinės chemijos bei medžiagų mokslo žinias. Jos atliekami tyrimai vykdomi įgyvendinant TiFEC projektą, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Tekste patikrinti tyrėjos vardas, KTU institucijos ir projekto kontekstas pagal pateiktą pirminį šaltinį.
- Sutikrintas 26 proc. energijos konversijos efektyvumo rodiklis.
- Patikrinta Justinos Mikučiūnaitės tyrimų kryptis ir vaidmuo KTU.
- Atskirti pasiekti tyrimų rezultatai nuo ateities technologijos galimybių.
- Patikrintas TiFEC projekto ir finansavimo kontekstas.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-23 08:27
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai