Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai paskelbė parengę skaitmeninį žemėlapį. Jame detaliai pažymėtos visos Lietuvoje upėse ir upeliuose įdiegtos švelniosios renatūralizacijos priemonės, kurių tikslas – pagerinti upių ir upelių upelių ekologinę būklę.
Šis skaitmeninis įrankis padės sekti ir vertinti aplinkosaugos projektų pasiekimus visoje šalyje, įskaitant ir Kelmės rajono savivaldybės teritoriją. Apie kitų regionų patirtį skaitant žemėlapį galite sužinoti čia: Biržų rajono savivaldybė: skaitmeninis žemėlapis atskleidžia upių renatūralizacijos pasiekimus.
Renatūralizacijos mastai 2017–2022 m.
AAA 2017–2022 metų laikotarpiu sėkmingai įgyvendino švelniosios renatūralizacijos priemones, pritaikytas net 1500 km vandens ruožų. Šios priemonės buvo diegiamos vadovaujantis griežtais reikalavimais:
- Nekeisti vagos trajektorijos ir nesukelti didelės krantų erozijos.
- Nepažeisti gretimų privačių sklypų.
- Nesutrikdyti drenažo sistemų darbo.
- Nesumažinti upės vagos pralaidumo maksimalių debitų (liūčių, tirpsmo) laikotarpiu.
- Nesudaryti kliūčių žuvų ir (ar) kitų gyvūnų migracijai.
Specialistai, dirbantys su Hidrografinis tinklas, pabrėžia, kad šie principai leido atkurti gamtos procesus minimaliai paveikiant aplinką. Norintiems daugiau sužinoti apie įrengimo metodus, rekomenduojama perskaityti praktines rekomendacijas upių renatūralizavimui.
Ką galima sužinoti žemėlapyje?
Naujasis žemėlapis siūlo išsamią informaciją apie atliktus darbus:
- Renatūralizuoto ruožo duomenys: Upės pavadinimas su tiksliomis koordinatėmis.
- Priemonių detalės: Išsami informacija apie tai, kokios renatūralizacijos priemonės (ir jų kiekis) įgyvendintos konkrečiame ruože.
- Savivaldybių apžvalga: Kiek renatūralizacijos priemonių įgyvendinta konkrečioje savivaldybėje (pavyzdžiui, Kelmės rajone).
Detalesnį pranešimą apie skaitmeninio žemėlapio parengimą rasite Aplinkos ministerijos svetainėje: Parengtas skaitmeninis Lietuvoje įrengtų renatūralizacijos priemonių žemėlapis.
Švelniosios renatūralizacijos svarba
Švelnioji renatūralizacija – tai priemonės, skirtos pagerinti sureguliuotų upių ir upelių ekologinę būklę, kurias taiko daugelis ES šalių, taip pat ir Lietuva.
Istoriškai, XX amžiaus 7–9 dešimtmečiais, siekiant kuo didesnius žemės plotus pritaikyti žemės ūkiui, upės ir upeliai buvo intensyviai reguliuojami, tiesinami ir gilinami. Nemažai tokių vandens telkinių buvo paversti melioracijos grioviais, skirtais vandeniui kuo greičiau nuleisti.
Šie intensyvūs melioracijos procesai padarė ženklią neigiamą įtaką Lietuvos upių vandens ekosistemoms, pakeisdami natūralius vagų procesus, vandens balansą ir sumažindami gamtos buveinių kiekį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra „švelnioji upių renatūralizacija“ ir kuo ji svarbi upelių ekologinei būklei?
Švelnioji upių renatūralizacija yra aplinkosaugos priemonių visuma, kuria siekiama atkurti natūralius upės ar upelio procesus ir ekosistemas, naudojant minimalias, gamtai artimas intervencijas. Skirtingai nuo tradicinio gilinimo ar tiesinimo, šios priemonės skirtos tik pagerinti upelių ekologinę būklę nekeičiant vagos trajektorijos ir nepažeidžiant hidrologinės sistemos. Per 2017–2022 metus šios priemonės buvo pritaikytos net 1500 km vandens ruožų, pabrėžiant jų svarbą gamtos procesų atkūrimui minimaliai paveikiant aplinką.
Kokią konkrečią informaciją vartotojai gali sužinoti naujajame skaitmeniniame žemėlapyje?
Naujasis skaitmeninis žemėlapis yra esminis įrankis, skirtas Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) vykdytų projektų sekimui ir vertinimui. Jame pateikiama išsami informacija apie kiekvieną renatūralizuotą ruožą:
- Tikslūs duomenys: Upės pavadinimas ir tikslios koordinatės, leidžiančios identifikuoti vietą.
- Priemonių detalės: Išsamus sąrašas ir kiekis įdiegtų švelniosios renatūralizacijos priemonių (pvz., akmenų luitų įrengimas, dugno šiurkštinimas).
- Projekto mastas: Galimybė stebėti renatūralizacijos pasiekimus visoje šalyje, įskaitant tokias vietoves kaip Kelmės rajono savivaldybė.
Kokie buvo pagrindiniai reikalavimai, užtikrinantys, kad renatūralizacijos priemonės nebūtų žalingos aplinkai ir gretimiems sklypams?
Kadangi tikslas buvo atkurti gamtos procesus minimaliai intervencijai, AAA nustatė griežtus reikalavimus, kurių privalėjo laikytis visi specialistai, dirbantys su Hidrografinis tinklas. Svarbiausi reikalavimai buvo šie:
- Vagos išsaugojimas: Griežtai nekeisti upės vagos trajektorijos ir nesukelti didelės krantų erozijos.
- Migracijos užtikrinimas: Nesudaryti jokių kliūčių žuvų ir kitų gyvūnų migracijai.
- Hidrologijos stabilumas: Nesumažinti upės vagos pralaidumo maksimalių debitų (liūčių ar tirpsmo) laikotarpiu.
- Infrastruktūros apsauga: Nepažeisti gretimų privačių sklypų ir nesutrikdyti drenažo sistemų darbo.
Kur galima rasti detalias praktines rekomendacijas ir kaip numatomas šių duomenų naudojimas ateityje?
Detalios rekomendacijos, skirtos įrengimo metodams, yra viešai prieinamos. Specialistai ir suinteresuotos šalys gali susipažinti su jomis AAA parengtuose dokumentuose (žr. nuorodą straipsnyje).
Ateities naudojimas: Šis skaitmeninis įrankis leis valstybinėms institucijoms efektyviau stebėti aplinkosaugos projektų investicijas ir rezultatus. Tikimasi, kad duomenys bus naudojami naujų renatūralizacijos projektų planavimui ir padės greičiau identifikuoti sėkmingiausias priemones, skirtas Lietuvos upių ekologinės būklės gerinimui.
Šaltinis: Kelmės rajono savivaldybė
Komentarai