390 milijonų – tiek kibernetinių grėsmių per praėjusius metus Lietuvoje sustabdė tik vieno operatoriaus tinklo lygmens apsauga. Socialiniai tinklai tapo pagrindine erdve, kurioje „geri pasiūlymai“ virsta prarastais pinigais ir pavogtais asmens duomenimis. Naujausi duomenys rodo, kad sukčiavimo mastai pasiekė kritinę ribą: vien 2026 m. kovą užfiksuota daugiau nei 61,8 mln. bandymų pasiekti pavojingą turinį, o statistiškai su realia ataka susiduria kas trečias interneto vartotojas šalyje.
Nors technologinė apsauga tampa vis efektyvesnė, pagrindiniu taikiniu išlieka žmogiškasis faktorius – skubėjimas ir pasitikėjimas patraukliomis reklamomis. Sukčiai meistriškai išnaudoja socialinių platformų algoritmus, kad pasiektų pažeidžiamiausias auditorijas būtent tada, kai jos mažiausiai tikisi apgaulės.
Esmė trumpai
- Masinis mastas: Per metus viename tinkle blokuota 390 mln. grėsmių.
- Pagrindinė rizika: Socialiniuose tinkluose plintančios netikros parduotuvės ir „per geri“ pasiūlymai.
- Kritinis laikas: 2026 m. kovą fiksuotas rekordinis aktyvumas – 61,8 mln. incidentų.
- Sprendimas: Tinklo lygmens apsauga blokuoja pavojų dar prieš vartotojui atidarant nuorodą.
Milijardiniai nuostoliai ir vietinė statistika
Sukčiavimo plitimas socialiniuose tinkluose nėra tik vietinė problema – tai globali epidemija, turinti milžiniškas finansines pasekmes. Naujausi duomenys rodo, kad vien JAV per 2025 m. vartotojai dėl socialiniuose tinkluose veikiančių sukčių prarado daugiau nei 2,1 mlrd. JAV dolerių. Lietuva seka panašiomis tendencijomis: maždaug 33 proc. visų apsaugotų įrenginių mūsų šalyje bent kartą susidūrė su tiesiogine kibernetine grėsme.
Didelė dalis šių atvejų yra susiję su imituojamais žinomais prekių ženklais. Sukčiai kuria identiškai atrodančias svetaines, kurios automatiškai nukreipia vartotojus į sukčiavimo puslapius, skirtus mokėjimo kortelių duomenims pasisavinti.
Grėsmių pasiskirstymas skaitmeninėje erdvėje
Analizuojant užblokuotų grėsmių struktūrą, išryškėja aiškios tendencijos. Didžiausią riziką kelia jau identifikuoti pavojingi interneto puslapiai bei kenkėjiškas turinys.
| Grėsmės tipas | Dalis visų užfiksuotų atvejų |
|---|---|
| Identifikuoti pavojingi puslapiai (Blacklist) | Virš 40 % |
| Sukčiavimo atakos (Phishing) | Beveik 25 % |
| Kenkėjiškas turinys (Malware) | Didžioji dalis |
Šie skaičiai patvirtina, kad investicinio sukčiavimo mastai ir kitos apgaulės formos nebėra pavieniai incidentai, o pramoninio lygio veikla. Svarbu suprasti, kad „Blacklist“ kategorija apima puslapius, kurie jau yra pripažinti kenkėjiškais, tačiau sukčiai kasdien sugeneruoja tūkstančius naujų unikalių adresų, kad apeitų standartinius filtrus.
Kaip veikia „gero pasiūlymo“ spąstai
Pasak „Tele2“ produkto vadovo Donato Drakickio, socialiniai tinklai šiandien yra pagrindinė sukčių operacijų bazė. Apgaulė dažniausiai prasideda nuo itin patrauklios reklamos: siūlomos neįtikėtinos nuolaidos, trumpalaikės akcijos ar išskirtinės prekės, kurių „liko vos kelios“.
Vartotojas, paspaudęs nuorodą, patenka į profesionaliai sumontuotą puslapį. Čia sąmoningai kuriamas skubos įspūdis, neleidžiantis žmogui racionaliai įvertinti detalių. Donatas Drakickis pabrėžia, kad įtarimą turėtų kelti ne tik neįprastai maža kaina, bet ir prašymas pateikti perteklinius duomenis arba siūlymas atsiskaityti neįprastais būdais, pavyzdžiui, per kelias skirtingas tarpininkų nuorodas.
Praktiniai žingsniai saugumui užtikrinti
Norint išvengti finansinių nuostolių, būtina kritiškai vertinti kiekvieną nuorodą, pasirodančią „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“ platformose. Ekspertai rekomenduoja atlikti šiuos veiksmus prieš suvedant bet kokius mokėjimo kortelės duomenis:
- Patikrinkite svetainės adresą: Sukčiai dažnai naudoja pavadinimus, kurie skiriasi tik viena raide ar simboliu nuo originalo (pvz., „piguu.lt“ vietoj „pigu.lt“).
- Ieškokite kontaktų ir rekvizitų: Tikros parduotuvės pateikia aiškius įmonės kodus, grąžinimo sąlygas ir fizinius adresus. Jei puslapyje nurodyta tik užklausos forma – tai pavojaus ženklas.
- Skaitykite išorinius atsiliepimus: Paieškokite informacijos apie parduotuvę nepriklausomuose portaluose (pvz., „Rekvizitai.lt“ ar „Trustpilot“), o ne pačiame pardavėjo puslapyje.
- Naudokite tinklo lygmens apsaugą: Sprendimai, veikiantys operatoriaus tinklo lygmeniu, blokuoja pavojingus adresus dar prieš vartotojui juos atidarant.
Kodėl vien antivirusinės programos nebeužtenka?
Skirtingai nei tradicinės antivirusinės programos, kurios reaguoja į įrenginyje jau esantį pavojų ar atsisiųstą failą, tinklo lygmens apsauga veikia kaip pirmoji gynybos linija. Ji realiu laiku tikrina lankomus adresus ir neleidžia vartotojui net užmegzti ryšio su kenkėjišku serveriu.
Tai ypač aktualu tiems vartotojams, kurie naršo naudodamiesi išmaniaisiais telefonais, kur tradicinių saugumo programų efektyvumas gali būti ribotas dėl operacinių sistemų specifikos. Visgi, net ir naudojant pažangiausias technologines priemones, budrumas išlieka svarbiausiu elementu: jei pasiūlymas internete atrodo per geras, kad būtų tiesa, dažniausiai tai yra tiesioginis kelias į sukčių pinkles.
Šaltinis: ELTA
Komentarai