Klaipėdos universiteto (KU) metodinio STEAM centro erdvėse pasigirsta ne tik vaikų šurmulys, bet ir ritmiškas mechaninių sąnarių garsas. Čia humanoidinis robotas kartu su mokiniais daro mankštą, o vėliau užtikrintai lydi juos koridoriais iš vienos mokymosi erdvės į kitą. Tai nėra mokslinės fantastikos filmo filmavimo aikštelė – tai realus uostamiesčio švietimo infrastruktūros atnaujinimas, kuriuo siekiama moksleivius paruošti darbui su ateities technologijomis.
Trys nauji technologiniai pagalbininkai uostamiestyje
Klaipėdos universitetas neseniai papildė savo technologinę bazę įsigydamas tris naujus „Unitree Robotics“ humanoidinius robotus bei robotinius manipuliatorius. Šios investicijos tikslas – ne tik demonstruoti inovacijas, bet ir suteikti moksleiviams praktinių įrankių nagrinėti žmogaus ir technologijų sąveiką. Skirtingai nei paprasti žaislai, šie įrenginiai pasižymi pažangia navigacija: jie geba išlaikyti balansą ant nelygių paviršių, lipti laiptais ir savarankiškai atsistoti nukritus.
Vietos akademinei bendruomenei šis žingsnis reiškia perėjimą nuo teorinio programavimo prie realaus dirbtinio intelekto (DI) testavimo. Mokiniai gauna progą pamatyti, kaip jų parašytas kodas virsta fiziniu judesiu sudėtingoje aplinkoje. Tai ugdo ne tik skaitmenines kompetencijas, bet ir kritinį požiūrį į tai, kaip technologijos gali būti pritaikomos pramonėje, pavyzdžiui, atliekant surinkimo ar patikros darbus.
Socialinė robotika ir mokinio ryšys su mašina
STEAM centre naudojami NAO humanoidai išsiskiria savo antropomorfine išvaizda, kuri yra lengvai priimama įvairaus amžiaus vaikų. Dėl savo patrauklaus dizaino šie robotai tampa tarpininkais mokantis sudėtingų programavimo principų. Moksleiviams lengviau įsisavinti algoritmus, kai jie mato tiesioginį socialinį atsaką – roboto gestą, pasisveikinimą ar reakciją į balsą.
Centras šiuo metu vykdo socialinės robotikos tyrimus, kurių metu stebima, kaip robotai gali atpažinti emocijas ir reaguoti į socialinius signalus. Mokslininkai pabrėžia, kad humanoidai čia veikia kaip „socialiniai agentai“. Jie ne tik atlieka mechanines užduotis, bet ir padeda suprasti visuomenės pasitikėjimą technologijomis bei jų priėmimo ribas. Tokia praktika leidžia moksleiviams suprasti, kad robotas yra įrankis, o ne žmogaus pakaitalas.
Pramonės simuliacija su robotiniais manipuliatoriais
Be vaikščiojančių humanoidų, centre įdiegti „DOBOT“ robotiniai manipuliatoriai. Tai yra sumažintos pramoninių robotų versijos, kurios leidžia moksleiviams ir studentams imituoti realius gamybos procesus. Programuodami šiuos įrenginius, jaunuoliai mokosi rūšiuoti objektus pagal spalvas, juos pakuoti ar perkelti iš vienos vietos į kitą.
Šie praktiniai įgūdžiai yra tiesiogiai pritaikomi studijose ar vėlesnėje profesinėje veikloje, ypač automatizuotame gamybos sektoriuje. Tokiu būdu Klaipėda stiprina savo, kaip technologijų centro, pozicijas, ruošdama specialistus, kurie supranta ne tik kaip valdyti mašiną, bet ir kaip optimizuoti jos darbą siekiant didesnio efektyvumo.
Atsakingas požiūris į dirbtinio intelekto etiką
STEAM centro vadovė prof. dr. Aelita Bredelytė akcentuoja, kad technologijų romantizavimas nėra jų tikslas. Svarbiausia yra ugdyti kritinį jaunuolių santykį su DI ir robotika. Užsiėmimų metu nagrinėjamos etinės dilemos: duomenų sauga, privatumas ir žmogaus autonomija.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pernelyg sužmoginti robotai gali kelti nepagrįstus lūkesčius ar net diskomfortą, todėl centre aiškiai komunikuojamos technologijų ribos. Tikslas išlieka vienas – naudoti robotus taip, kad jie stiprintų žmogaus gebėjimus, o ne bandytų juos visiškai pakeisti. Ateityje tokie robotai gali tapti nuolatiniais mokytojų asistentais, padedančiais stebėti aplinką ir įtraukti vaikus į aktyvias mokymosi veiklas.
Šaltinis: BNS
Komentarai