Daugelis, grįžę iš darbo šaltą lapkričio vakarą, užverda puodą ant pačios didžiausios ugnies ir tikisi po valandos gauti sodrų, auksinį skystį. Deja, rezultatas dažnai būna priešingas – drumstas, pilkšvas vanduo be aiškaus skonio. Vištienos sultinys neatleidžia skubėjimo: kuo mažiau liepsnos ir kuo daugiau laiko, tuo skaidresnis ir sodresnis jis išeina. Tai sena virtuvės taisyklė, kurią verta prisiminti dabar, kai šaltu metų laiku karštas sultinys tampa vienu pigiausių ir maistingiausių patiekalų visai savaitei.
Kodėl stipriai verdant sultinys tampa drumstas ir beskonis
Kai vanduo kunkuliuoja smarkiai, burbulai nuolat maišo skystį, o į jį patenka riebalai ir baltymai, kurie susimaišo su vandeniu ir sudaro emulsiją. Būtent dėl šios emulsijos sultinys ir pasidaro drumstas bei nemalonaus, riebaus skonio. Jei ugnis sumažinama taip, kad paviršiuje matytųsi tik pavieniai, ramūs burbuliukai, riebalai ir išsiskyrusios medžiagos ramiai pakyla į viršų arba nusėda ant dugno, o ne lieka išmaišytos skystyje. Rezultatas – skaidresnis ir švaresnio skonio sultinys.
Kiek vandens reikia vienam kilogramui vištienos
Dauguma receptų sutaria dėl panašios proporcijos: vienam kilogramui vištienos reikia apie tris litrus šalto vandens. Vanduo pilamas šaltas ir dedamas kartu su mėsa ar kaulais – tada baltymai iš vištienos palaipsniui pereina į skystį ir sultinys gauna gilesnį skonį. Jei vandens pilama mažiau, sultinys išeina tirštesnis ir intensyvesnio skonio, geriau tinkantis padažams; jei daugiau – švelnesnis, labiau tinkantis sriuboms.
Kiek laiko reikia virti, kad sultinys būtų sodrus
Kantrybė čia tikrai atsiperka. Kad vištiena spėtų atiduoti skonį ir maistines medžiagas, sultinį reikia virti ant mažos ugnies bent dvi valandas, o norint sodresnio skonio – ir ilgiau. Kuo ilgiau sultinys lėtai verda, tuo daugiau laiko turi kolagenas ir kitos medžiagos iš kaulų bei odos pereiti į skystį. Todėl geras sultinys niekada nebus pagaminamas per dvidešimt ar trisdešimt minučių – tam tiesiog nepakanka laiko.
Putos ant paviršiaus – ką su jomis daryti
Pirmosiomis virimo minutėmis ant paviršiaus iškyla pilkšva puta. Tai nėra nei nešvarumai, nei sugedusios mėsos požymis, o paprasčiausia baltymų koaguliacija – apie šį dažną kulinarijos mitą jau esame rašę. Nors puta nekenksminga, ją verta nugriebti šaukštu ar smulkiu samteliu – be jos sultinys lieka skaidresnis, o skonis švaresnis.
Kaip atvėsinti ir laikyti sultinį
Baigus virti, sultinį verta nukošti per sietelį ar marlę ir leisti atvėsti iki kambario temperatūros, o tik tada dėti į šaldytuvą. Taip paruoštas sultinys šaldytuve laikosi tris–keturias dienas, o sustingęs riebalų sluoksnis viršuje jį dar kurį laiką apsaugo nuo gedimo. Didesnį kiekį verta išpilstyti į indelius ar maišelius ir sušaldyti – tada po darbo užtenka tik pašildyti porciją, o visai savaitei lieka paruoštas šiltos sriubos pagrindas be papildomų pastangų.
Sultinys apskritai yra vienas universaliausių virtuvės pagrindų – kaip primena Vikipedija, juo remiasi ne tik sriubos, bet ir padažai, tirštos sriubos bei daugelis kitų patiekalų. Todėl verta skirti kelias papildomas valandas virtuvėje – geras sultinys vėliau sutaupo laiko visai savaitei.

Nuotraukos: Iliustracija sugeneruota dirbtiniu intelektu
Komentarai