Naujausi aukojimo portalo „Aukok.lt“ 2025 metų duomenys atskleidžia, kad lietuvių dosnumą labiausiai skatina emocijos ir skubi pagalba konkretiems asmenims. Per metus paramos iniciatyvoms paaukota 580 tūkst. eurų, tačiau aukojimo kultūra keičiasi: nors šventinis dosnumas išlieka pikas, verslas rodo vis didesnį įsitraukimą, o reguliarios paramos įpročiai pamažu stiprėja.
Šventinis dosnumo pikas: gruodis – 144,5 tūkst. eurų
Aukojimas Lietuvoje vis dar koncentruojasi aplink didžiausias metų šventes. 2025-aisiais dosniausiu mėnesiu tapo gruodis, kai buvo paaukota 144,5 tūkst. eurų – tai beveik tris kartus daugiau nei lapkritį (51 tūkst. eurų). Iš viso per metus atlikta 18,3 tūkst. aukojimų, o vidutinė auka siekė 33,6 euro.
Dažniausiai gyventojai skirdavo simbolinę 10 eurų sumą. Šventinis suaktyvėjimas rodo, kad dosnumas vis dar glaudžiai susijęs su kalendoriniais piko periodais. Visgi, specialistai pastebi, kad aukos per šventes išauga, bet bendras aukojimo įsitraukimas gali ir mažėti ilgalaikėje perspektyvoje.
Per šventes aukos paramos fondams išauga, bet aukojimas mažėja – tai yra viena iš pagrindinių dilemų, su kuria susiduria nevyriausybinės organizacijos.
Skubi pagalba surenka didžiausias sumas
Pagrindinis aukojimo variklis išlieka emocinis ryšys su konkrečia situacija. Daugiausia lėšų – 161 tūkst. eurų – skirta „Skubios pagalbos“ kategorijai. Šioje kategorijoje dominuoja parama asmenims, patekusiems į nenumatytas sudėtingas gyvenimo situacijas dėl ligos ar nelaimės.
Ryškiausias pavyzdys – projektas „Padėk Rokui Kuliešiui atsistoti ant kojų“, pritraukęs 77 tūkst. eurų paramą. Aukok.lt direktorė Modesta Kairytė pabrėžia, kad tokiu atveju žmonės reaguoja jautriai, matydami konkretų žmogų ir aiškų pagalbos poreikį.
„Asmeninės nelaimės atveju net ir keli papildomi eurai tampa svarbia pagalbos dalimi“, – teigia M. Kairytė. Be to, didelio susidomėjimo sulaukė parama šeimoms ir vaikams, kuriai surinkta per 144 tūkst. eurų.
Reguliarus aukojimas – tvarus įsipareigojimas
Nors daugelis lietuvių paramą vis dar skiria spontaniškai, duomenys rodo formuojamąsi tvaresnės aukojimo praktikos. Palyginti su 2020 metais, aktyvių aukojimo prenumeratorių skaičius išaugo daugiau nei 7 kartus.
Nors reguliarių aukotojų skaičius dar nėra dominuojantis, toks pokytis rodo, kad parama vis dažniau suvokiama kaip ilgalaikis įsipareigojimas, o ne pavienis geras darbas. Šis kultūros brandos ženklas leidžia organizacijoms efektyviau planuoti ilgalaikes iniciatyvas, o naujausi tyrimai atskleidė, kad paramos organizacijoms skiria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.
Tyrimas atskleidė lietuvių aukojimo įpročius: paramą organizacijoms skiria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, nors reguliariai tai daro tik mažesnė dalis.
Verslo parama auga sparčiausiai
Nors pagrindinė aukotojų dalis tebėra privatūs asmenys, verslo įsitraukimas ženkliai stiprėja. Praėjusiais metais įmonės skirtingoms iniciatyvoms skyrė 152 tūkst. eurų, t. y., beveik 40 % daugiau nei ankstesniais metais. 21 įmonė sudarė tiesiogines paramos sutartis.
Verslo parama dažniausiai suaktyvėja finansinių metų pabaigoje, tačiau M. Kairytė pastebi, kad vis daugiau įmonių renkasi teikti ir sistemingą paramą, dažnai remdamos jų veiklos sričiai artimas iniciatyvas.
Sąmoningas pasirinkimas: dovanų čekiai
Alternatyvios paramos formos tampa populiariu būdu prisidėti prie labdaros. Viena tokių – paramos dovanų čekiai. 2025 metais žmonės įsigijo 460 aukojimo dovanų čekius, kurių bendra vertė viršijo 39 tūkst. eurų.
Šią formą mielai renkasi ir įmonės, naudodamos čekius kaip socialiai atsakingą paskatą darbuotojams. Čekiai suteikia galimybę gavėjui pačiam pasirinkti, kurį projektą ar organizaciją paremti, taip skatinant asmeninį įsitraukimą ir sąmoningą paramos teikimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia bendra suma buvo paaukota per metus per Aukok.lt portalą ir kiek kartų lietuviai aukojo?
Per praėjusius metus per portalą Aukok.lt paaukota suma pasiekė 580 tūkst. eurų ribą.
- Per metus aukojimas atliktas 18,3 tūkst. kartų.
- Vidutinė auka siekė 33,6 euro.
- Dažniausiai aukojama suma buvo 10 eurų.
Koks yra pagrindinis lietuvių aukojimo variklis ir kurios kategorijos sulaukė daugiausia paramos?
Pagrindinis aukojimo variklis išlieka emocinis atsakas ir pagalba konkretiems asmenims nelaimės akivaizdoje.
- Daugiausia (161 tūkst. eurų) buvo aukota kategorijoje „Skubi pagalba“.
- Didžiausios paramos sulaukė projektas, skirtas padėti Rokui Kuliešiui, kuriam surinkta 77 tūkst. eurų.
- Antra pagal dydį paramos kategorija – šeimos ir vaikai, surinkusi daugiau nei 144 tūkst. eurų.
Ar lietuviai aukoja tolygiai visus metus, ar pastebimi aukojimo pikai?
Aukojimas Lietuvoje išlieka glaudžiai susijęs su šventiniu laikotarpiu, todėl pastebimi ryškūs dosnumo pikai.
- Dosniausiu mėnesiu tapo gruodis, per kurį paaukota 144,5 tūkst. eurų.
- Žmonės gerokai dažniau linkę aukoti prieš Kalėdas ir Velykas.
- Palyginimui, ramesniais mėnesiais (pvz., rugsėjį ar spalį) surinkta tik po maždaug 17 tūkst. eurų.
Ar Lietuvoje stiprėja reguliaraus ir tvaresnio aukojimo praktika?
Nors reguliarus aukojimas dar nėra giliai įsišaknijęs, jis laikomas stiprėjančia praktika, rodančia kultūros pokyčius.
- Pastebimos augančios tendencijos link tvaresnio paramos teikimo, o ne vien tik emocijomis grįstų vienkartinių aukojimų.
- Kartu su asmeninėmis aukomis, vis labiau auga verslo įsitraukimas į paramos teikimą.
- Portalo Aukok.lt vadovai teigia, kad formuojasi reguliaraus aukojimo kultūra.
Komentarai