Elektros perdavimo bokštai ir vėjo jėgainės laukuose saulėtą dieną Lietuvoje.

Kodėl Lietuvoje elektros kaina krito, kai pietuose brango?

Liepą Lietuvos didmeninė elektros kaina biržoje sumažėjo iki 76 Eur/MWh, t. y. 19 proc. mažiau nei anksčiau buvusį mėnesį (94 Eur/MWh). Tuo metu Vidurio ir Pietų Europa vis dar jautė šilumos ir sausros spaudimą, o Lietuvą labiau paveikė vietos gamybos ir vėjo svoris. Šio teksto skaičiai remiasi ELTA pranešimu apie „Litgrid“ mėnesinę apžvalgą, o duomenys kol kas yra preliminarūs.

Platesniam kontekstui naudinga Lietuvos saulės rekordas.

Kas realiai nutiko kaina: numeriai iš liepos

Skaičiai rodo aiškų poslinkį, bet ne trumpam laikotarpiui priskiriamą reformą:

Kodėl Lietuvoje elektros kaina krito, kai pietuose brango?
Rodiklis Reikšmė
Lietuva 76 Eur/MWh
Latvija 75 Eur/MWh
Estija 44 Eur/MWh
Vokietija 105 Eur/MWh
Lenkija 112 Eur/MWh
Šiaurės Švedija apie 14 Eur/MWh
Pietų Švedija 78 Eur/MWh

Lietuvoje liepos vidutinė kaina buvo ir 46 Eur/MWh prieš metus bei 98 Eur/MWh 2024 m., todėl kritimas atrodo ir ciklinis, ir tvarumo klausimą keliantis. Šis rodiklis atspindi tik didmeninę rinką; jis nėra tapatus su kiekvieno vartotojo galutine sąskaita.

Oro skirtumai ir regionų grandinė paaiškina kainų skirtumus

Nors visa Europa diskutuodavo apie sausros ir karščio riziką gamybai, Baltijos bei Šiaurės regione orai veikė priešingai. Šiaurėje vėjo stotys dirbo efektyviau, o Lietuvoje vietinės jėgainės užtikrino 91 proc. šalies poreikio. Dėl to mažėjo poreikis importuoti energiją
brangesniais srautais, ir kainos laikėsi žemiau nei Pietų ir Pietryčių Europos dalyse. Jei pažiūrėsime atgal į savaitgalius, kai biržoje buvo trumpų neigiamų intervalų, tą pačią tendenciją jau fiksavo rinkos mechanizmas: kai energijos perteklius trumpai nulėmė neigiamas kainas.

Kodėl Lietuvoje elektros kaina krito, kai pietuose brango?

Vietinės gamybos struktūra: vėjas, saulė ir importo tikslumas

Lietuvoje bendras elektros kiekis liepą siekė 978 GWh, tai 11 proc. daugiau nei birželis (886 GWh). Vėjo gamyba išaugo iki 392 GWh ir sudarė 40 proc. visos šalies gamybos, nors saulės elektros dalis beveik nepasikeitė kaip didelė dalis bendroje struktūroje: 381 GWh ir 39 proc., nors pats kiekis sumažėjo 10 proc. Šiluminės gamybos 77 GWh ir hidroelektrinės 78 GWh liko nišinis, o kitos jėgainės pagamino 50 GWh. Bendra įvežama elektros sumažėjo iki 381 GWh (nuo 437 GWh), o iš eksporto kryptių daugiau liko į Švediją (43 proc.), tada Lenkiją (34 proc.) ir Latviją (23 proc.).

Ką tai reiškia vartotojui: ne visus kartus ir ne visada

Didmeninė elektros rinka rodo, kad trumpuoju laikotarpiu kaina gali atvėsti dėl gamybos struktūros, tačiau sąskaitoje tai virsta tik daliniu efektu. Į vartotojo sąskaitą įeina dar tinklo paslaugos, perdavimo nuostoliai ir fiksuoti tarifai, todėl „mažesnė Nord Pool“ ne visada reiškia tiesioginį sumažėjimą vienu mėnesiu. Jei domina, kaip vartotojų sąskaitos elgiasi po didesnio kainos šuolio arba kritimo, praktikoje svarbu žiūrėti ir į paslaugų tiekėjo tarifų politiką; tema, kaip pabrėžia diskusija apie tai, ar sąskaitos krinta po didmeninės krizės sušvelnėjimo, dažnai būna skirtinga šildymo sezono piko perioduose.

Ką sekti toliau

Jei rugsėjį vėjo ir saulės gamyba pasikeis, svarbiausias indikatorius bus ne geopolitika, o regioninių srautų struktūra: kiek vietinės energijos užtenka, iš kur įvažiuoja importas ir ar išlieka 91 proc. vietinis padengimas. Šie skaičiai šiuo metu vertinami preliminariai. Kaip pabrėžė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys, šio mėnesio kritimą labiausiai lėmė Šiaurės Europos oro sąlygomis sustiprėjusi vėjo gamyba.

Šaltinis: ELTA

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto