Nosies šašų krapštymas: kokios pasekmės?

Nosies šašų krapštymas gali atrodyti kaip menkas kasdienis įprotis, tačiau pakartotinai pažeidžiant gleivinę žaizda vėl atsiveria, kraujuoja ir gyja prasčiau. Ypač svarbu į tai atkreipti dėmesį, jei šašai, kraujavimas ar sausumas kartojasi ilgai.

Šaltinio SMLPC pateikta informacija rodo paprastą priežasties ir pasekmės ratą: sausėjanti gleivinė įtrūksta, susidaro apsauginė plutelė, o ją nuplėšus pažeidimas vėl atsinaujina. Todėl svarbiausia ne pašalinti šašą jėga, bet sumažinti dirginimą ir leisti audiniui gyti.

Kodėl nosyje susidaro šašai

Nosies gleivinė yra plona ir jautri. Kai jai trūksta drėgmės, paviršius gali trūkinėti, o ant įtrūkimų susidaro šašai – apsauginis sluoksnis, leidžiantis po juo esančiam audiniui gyti.

Sausumą gali skatinti sausas oras, šildymo sezonas, dulkės, dažnas nosies pūtimas ir kai kurie nosies lašai nuo slogos. Lietuvoje tai gali būti ypač pastebima žiemą, kai šildomose patalpose oro drėgmė, kaip nurodoma šaltinyje, gali sumažėti iki 20–30 proc.

Šašas pats savaime yra gijimo dalis. Problema atsiranda jį pašalinus per anksti: žaizda vėl atsiveria, gali pradėti kraujuoti, o vėliau susidaro nauja plutelė. Taip įprotis gali užsitęsti savaites ar mėnesius.

Krapštote nosies šašus? Pasekmės gali būti rimtesnės, nei manote

Nuolatinis krapštymas traumuoja gleivinę

Kiekvienas krapštymas yra mechaninė trauma. Kartojantis pažeidimams gleivinė gali prasčiau gyti, tapti sausesnė ir jautresnė, gali vystytis lėtinis uždegimas.

Sunkesniais atvejais pažeidimas gali apimti nosies pertvarą, skiriančią abi šnerves. Šaltinyje nurodoma, kad maždaug trečdaliui pacientų, turinčių tokių simptomų, nustatomas struktūrinis nosies pažeidimas. Pertvaros išopėjimas ar perforacija gali sukelti švilpimą kvėpuojant, nuolatinį sausumą ir dažnesnį šašų formavimąsi.

Tai nereiškia, kad kiekvienas kartą pašalintas šašas sukelia tokią komplikaciją. Vis dėlto pasikartojantis skausmas, kraujavimas ar nuolatinis noras liesti tą pačią vietą yra ženklai, kad gleivinei gali nepakakti laiko atsistatyti.

Ką galima daryti, kad nosis būtų mažiau dirginama

Šaltinyje pirmiausia siūloma rūpintis drėgme ir vengti pakartotinio mechaninio pažeidimo.

Kelis kartus per dieną naudoti fiziologinio tirpalo purškalą.
Šildymo sezonu apsvarstyti oro drėkintuvą miegamajame.
Susidariusias pluteles minkštinti plonu vazelino ar specialaus nosies tepalo sluoksniu, ypač prieš miegą.
Nenaudoti pirštų, nagų, pagaliukų ar kitų daiktų gleivinei krapštyti.

Praktinė šių veiksmų prasmė – nebandyti plutos pašalinti iš karto. Jei ji suminkštėja ir gleivinė lieka apsaugota, mažėja tikimybė vėl atverti gyjančią vietą. Tai ypač aktualu sausose patalpose ir tuomet, kai nosį tenka dažnai pūsti.

Kada įprotis gali rodyti didesnę problemą

Medicinoje patologinis, sunkiai kontroliuojamas nosies krapštymas vadinamas rinotileksomanija. Tai nėra kiekvienas trumpalaikis įprotis: problema svarstytina tuomet, kai žmogus krapšto nosį kasdien, negali sustoti nepaisydamas skausmo ar kraujavimo ir supranta, kad sau kenkia.

Tokiu atveju gali reikėti ir otorinolaringologo, ir psichologo pagalbos. Šaltinyje rinotileksomanija siejama su obsesiniais-kompulsiniais bruožais, todėl jos nederėtų vertinti vien kaip valios stokos ar neatsargumo.

Į otorinolaringologą taip pat verta kreiptis, jei atsiranda nuolatinis kraujavimas iš nosies, nemalonaus kvapo išskyros ar švilpimas kvėpuojant. Tai gali rodyti, kad pažeidimas nebėra vien paviršinis.

Nosies gleivinė gali gyti, kai jai leidžiama likti ramiai ir apsaugotai nuo pakartotinio dirginimo.

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio informacija

Straipsnis parengtas pagal SMLPC pateiktą informaciją apie nosies gleivinės dirginimą ir šašų krapštymo riziką.

Patikros

Įvertinkite, ar nosies sausumas kartojasi šildymo sezonu.
Stebėkite, ar kraujavimas, nemalonaus kvapo išskyros ar švilpimas kvėpuojant nepraeina.
Jei simptomai tęsiasi, kreipkitės į otorinolaringologą.

Ieškoti papildomos informacijos