Soda pažastims: ar ji stabdo prakaitavimą?

Karštą dieną praskiesta kepimo soda gali laikinai sumažinti pažastų kvapą ir sugerti dalį odos paviršiuje esančios drėgmės. Tačiau ji nesustabdo prakaito liaukų veiklos, todėl pažadas išlikti visiškai sausam net per +36 °C būtų klaidinantis.

Svarbiausia atskirti du skirtingus poreikius: kvapo kontrolę ir prakaitavimo mažinimą. Soda gali padėti dėl pirmojo, tačiau ji nėra antiperspirantas ir negali patikimai atlikti antrojo. Tai ypač svarbu karštomis dienomis, sportuojant arba žmonėms, kurie natūraliai prakaituoja gausiau.

Du sodos poveikiai, kuriuos lengva supainioti

Kepimo soda yra šarminė medžiaga. Patekusi ant odos ji pakeičia aplinką, kurioje veikia nemalonų kvapą lemiančios bakterijos. Kai jų veikla sumažėja, silpnesnis gali tapti ir prakaito kvapas.

Antrasis poveikis yra paprastesnis: soda sugeria dalį paviršinės drėgmės. Dėl to pirmosiomis valandomis pažastys gali atrodyti sausesnės. Vis dėlto tai nereiškia, kad organizmas nustojo prakaituoti.

Prakaito liaukos ir toliau veikia, o soda tik sugeria dalį jau išsiskyrusios drėgmės. Per intensyvią treniruotę, labai karštą dieną ar gausiau prakaituojantiems žmonėms tokio poveikio gali nepakakti. Todėl vertinant rezultatą reikėtų žiūrėti atskirai: ar sumažėjo kvapas ir ar iš tiesų sumažėjo drėgnumas.

Kaip paruošti ir saugiai išbandyti praskiestą mišinį

SMLPC paskelbtoje medžiagoje aprašomas paprastas būdas, kuriam reikia kepimo sodos, vandens ir servetėlės:

Soda pažastims per +36 °C: du poveikiai, bet ne apsauga nuo prakaito

vieną arbatinį šaukštelį sodos sumaišyti su keliais lašais vandens;
mišiniu lengvai sudrėkinti servetėlę;
servetėle švelniai perbraukti pažastis;
prieš apsirengiant palaukti, kol oda nudžius.

Mišinys turi būti praskiestas. Sausų miltelių nereikėtų trinti tiesiai į pažastis, nes jų dalelės gali mechaniškai dirginti odą. Stipriau trinant ar dedant daugiau sodos poveikis prakaito liaukoms nepasikeis, o nemalonios odos reakcijos tikimybė gali padidėti.

Tai nėra universali formulė. Vienam žmogui jos gali pakakti įprastą dieną, o kitam poveikis bus per silpnas arba oda į sodą sureaguos jautriai. Pirmasis bandymas turėtų būti vertinamas kaip odos toleravimo patikra, o ne garantija, kad metodas tiks kasdien.

Kada sodos ant pažastų geriau netepti

Didžiausias šio metodo trūkumas – galimas odos dirginimas. Pažastų oda yra jautri, todėl net paprasta buitinė medžiaga nebūtinai tiks kasdieniam naudojimui.

Sodos mišinio nereikėtų tepti iškart po skutimosi. Tuo metu oda gali būti pažeista, todėl galimas deginimas ar paraudimas. Šaltinyje patariama po skutimosi palaukti bent kelias valandas.

Mišinio taip pat nerekomenduojama naudoti dažniau nei kartą per dieną. Dažnesnis tepimas gali padidinti sudirginimo tikimybę, tačiau stipresnio poveikio prakaitavimui vis tiek nesuteiks.

Jautrios odos savininkams pirmiausia verta išbandyti nedidelį mišinio kiekį mažame odos plote. Jei per kelias valandas atsiranda paraudimas, niežėjimas ar deginimas, naudojimą reikia nutraukti. Tokiu atveju nereikėtų mėginti mažinti diskomforto toliau tepant ar stiprinant mišinį.

Soda, dezodorantas ar antiperspirantas: ką rinktis pagal poreikį

Teiginys, kad soda yra „galingesnė už dezodorantą“, pernelyg supaprastina situaciją. Tinkamas pasirinkimas priklauso nuo to, kokį rezultatą žmogus nori pasiekti.

Pagrindinis poreikis	Ką verta žinoti
Sumažinti nemalonų kvapą	Gali tikti dezodorantas arba odos toleruojamas praskiestas sodos mišinys.
Trumpam sumažinti paviršinės drėgmės pojūtį	Soda gali sugerti dalį jau išsiskyrusios drėgmės, tačiau prakaitavimo nestabdo.
Mažinti prakaito kiekį ir šlapias dėmes	Tam skirtas antiperspirantas, o ne soda.
Vengti sodos dėl dirginimo	Šaltinyje minimi dezodorantai su cinko oksidu arba magnio hidroksidu.

Dezodorantai pirmiausia skirti kvapo kontrolei ir nebūtinai mažina išsiskiriančio prakaito kiekį. Antiperspirantai veikia kitaip: priemonės su aliuminio junginiais laikinai riboja prakaito patekimą į odos paviršių, todėl gali sumažinti drėgnumą.

Šaltinio medžiagoje taip pat pabrėžiama, kad rimti tyrimai nepatvirtina internete plintančio teiginio, jog aliuminio junginiai dezodorantuose savaime kenkia sveikatai. Vis dėlto renkantis bet kurią priemonę svarbu stebėti individualią odos reakciją.

Jeigu soda dirgina, jos naudojimą reikėtų nutraukti. Kai svarbiausia sumažinti kvapą, galima rinktis dezodorantą, o kai rūpi gausus prakaitavimas ir drėgnos dėmės ant drabužių – antiperspirantą. Sodos mišinys lieka tik riboto poveikio pasirinkimu: jis gali susilpninti kvapą ir trumpam sugerti paviršinę drėgmę, bet prakaito gamybos nesustabdo.

Parengė „Geros naujienos“ redakcija pagal SMLPC paskelbtą medžiagą.

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir metodo ribos

Straipsnyje atskiriamas galimas sodos poveikis kvapui ir paviršinei drėgmei nuo antiperspirantų poveikio prakaitavimui.

Patikros

Soda aprašoma kaip kvapą ir paviršinę drėgmę mažinanti, o ne prakaitavimą stabdanti priemo...
Išlaikytos šaltinyje nurodytos atsargumo taisyklės jautriai ir ką tik nuskustai odai.
Dezodoranto ir antiperspiranto paskirtis paaiškinta atskirai.

Patikrinti informaciją apie sodą ir pažastų odą