Naujas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto tyrimas atskleidžia, kad nors statistiškai atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlygio Lietuvoje pamažu mažėja, reali nelygybė darbo rinkoje yra kur kas gilesnė. Tyrimo rezultatai rodo, kad prie atlyginimo skirtumų prisideda ne tik lytis, bet ir kiti persidengiantys, dažnai nematomai veikiantys veiksniai – amžius, negalia, etninė kilmė ir socialinė padėtis. Ši daugialypė diskriminacija dažnai lieka nepastebėta ir nepakankamai vertinama.
Nematomas atlyginimų nelygybės sluoksnis
Darbo užmokesčio duomenys dažniausiai renkami tik pagal lytį, todėl tikrasis diskriminacijos mastas lieka statistikos ribose, o pastebėti, kad moterims neretai mokama mažiau – sudėtinga. Įmonių atlygio nustatymo principai nėra pakankamai analizuojami ir skaidrūs. Būtina pabrėžti, kad didesnis atlygio skaidrumas yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų, siekiant kovoti su šia problema (Darbo užmokesčio skaidrumas ES).
Tyrimo autorė, dr. Raimonda Bublienė, identifikuoja keturis pagrindinius veiksnius, lemiančius atlygio skirtumus:
- Užmokesčio diskriminacija.
- Darbas ne visu etatu.
- Karjeros pertraukos.
- Mažiau apmokamos profesijos, tradiciškai laikomos moteriškomis.
Kodėl moterų pajamos yra mažesnės?
Moterys žymiai dažniau dirba ne visu etatu, nes būtent joms dažniau tenka didesnė neapmokamų priežiūros darbų našta namuose. Po vaiko priežiūros ar artimųjų slaugos laikotarpių joms ne visada sudaromos galimybės tęsti karjerą tokiu pačiu tempu. Tai sukelia karjeros pertraukas, kurios ilgainiui atsispindi sumažėjusiose pajamose šiandien ir ribotose karjeros galimybėse ateityje.
Be to, sektoriai, kuriuose dirba daugiau moterų – švietimas, socialinė pagalba, sveikatos priežiūra – istoriškai yra prasčiau apmokami. Tai nėra gebėjimų, o visuomenės stereotipų, vertinančių „moteriškomis“ laikomas profesijas, pasekmė.
Šią problemą dar labiau sustiprina sudėtingas lyčių nelygybės darbo rinkoje sluoksnis: daugialypė diskriminacija, kai lyties aspektas susipina su amžiumi, negalia ar etnine kilme. Tokiais atvejais nepalanki padėtis žymiai sustiprinama, o diskriminacija lieka nematoma ir sunkiai įrodoma.
Apie šio tyrimo išvadas plačiau galite sužinoti čia: Teisės instituto mokslininkės pranešimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra „daugialypė diskriminacija“ ir kodėl ji laikoma pagrindine atlygio skirtumų priežastimi?
Daugialypė diskriminacija yra reiškinys, kai asmuo patiria diskriminaciją dėl kelių persidengiančių tapatybės aspektų vienu metu – pavyzdžiui, ne tik dėl lyties, bet ir dėl amžiaus, negalios, etninės kilmės ar socialinės padėties.
Tyrimas atskleidžia, kad tradicinė statistika, fiksuojanti tik lyties atlygio skirtumus, neparodo tikrojo nelygybės masto. Būtent šių veiksnių susikirtimas lemia tai, kad tam tikroms moterų grupėms (pvz., vyresnėms moterims su negalia) atlyginimas gali būti žymiai mažesnis nei jų bendraamžiams vyrams.
Kokie keturi pagrindiniai veiksniai, be lyties, labiausiai prisideda prie moterų pajamų atotrūkio?
Dr. Raimondos Bublienės tyrimas išskiria keturis pagrindinius veiksnius, kurie kompleksiškai veikia moterų pajamas:
- Užmokesčio diskriminacija (tiesioginis mažesnis atlygis už tą patį darbą).
- Darbas ne visu etatu (žymiai dažnesnis pasirinkimas moterims dėl priežiūros pareigų).
- Karjeros pertraukos (sukeltos vaiko priežiūros ar artimųjų slaugos, ribojančios grįžimo į darbo rinką galimybes).
- Mažiau apmokamos profesijos, tradiciškai laikomos moteriškomis (pvz., švietimas, socialinė pagalba, sveikatos priežiūra).
Kodėl sunku išmatuoti tikrąjį diskriminacijos mastą ir kaip atlygio skaidrumas galėtų padėti?
Tikrasis diskriminacijos mastas yra sunkiai išmatuojamas, nes daugumos įmonių atlygio nustatymo principai nėra pakankamai skaidrūs, o statistika dažnai renka duomenis tik pagal lytį, ignoruodama kitus persidengiančius veiksnius.
Sprendimas – atlygio skaidrumo didinimas. Tai yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų. Didinant skaidrumą įmonėse, taptų lengviau identifikuoti atvejus, kai moterims, atliekančioms tą patį arba lygiavertį darbą, mokamas mažesnis atlygis. Tai leistų atpažinti ir kovoti su nematoma diskriminacija.
Kokių ilgalaikių pokyčių reikia Lietuvoje, kad būtų panaikinta struktūrinė nelygybė darbo rinkoje?
Siekiant ilgalaikio poveikio, būtina spręsti ne tik tiesioginės diskriminacijos, bet ir sisteminių stereotipų problemas:
- Priežiūros darbų naštos perskirstymas: Reikia sudaryti realias sąlygas tėvams (ypač tėčiams) dalintis priežiūros darbais, kad moterims būtų išvengiama ilgų karjeros pertraukų.
- Profesijų vertinimo peržiūra: Būtina peržiūrėti ir padidinti atlyginimus tradiciškai „moteriškuose“ sektoriuose (švietimas, socialinė pagalba), atspindint jų realią ekonominę ir socialinę vertę.
- Didesnis duomenų rinkimo jautrumas: Reikia rinkti duomenis, kurie atspindėtų ne tik lyties, bet ir amžiaus, negalios bei etninės kilmės sąsajas su atlyginimu, siekiant identifikuoti visus diskriminacijos sluoksnius.
Šaltinis: Kretingos rajono savivaldybė
Komentarai