41 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų dalyvauti mokslo projekte. Tai rodo neišnaudotą piliečių mokslo potencialą, tačiau apklausos atsakymas dar nepasako, kiek žmonių iš tikrųjų įsitrauktų, jei tokia galimybė atsirastų.
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys viešai prieinami LiDA archyve. Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologijos profesorė Eglė Butkevičienė šį rezultatą vertina kaip pozityvų ženklą: keturi iš dešimties gyventojų būtų pasirengę patys prisidėti prie mokslinės veiklos. Kartu jis iškelia praktinį klausimą, ar universitetai ir kitos mokslo institucijos žmonėms pasiūlo aiškių būdų tą norą įgyvendinti.
Ką rodo 41 proc. rodiklis – ir ko jis neparodo
Apklausa fiksuoja gyventojų išreikštą pasirengimą dalyvauti mokslo projekte, o ne jau įvykusį įsitraukimą ar garantiją, kad respondentai imtųsi konkrečios veiklos. Pasak E. Butkevičienės, tam reikia, kad žmonės žinotų apie projektus, suprastų, kuo galėtų prisidėti, ir matytų savo dalyvavimo prasmę. Taigi noras tampa realia galimybe tik tada, kai mokslininkai ir institucijos sukuria prieinamus būdus dalyvauti.
Mokslinėmis naujienomis domėjosi 59 proc. gyventojų, o mokslinius straipsnius skaitė 52 proc. Šie rodikliai rodo, kad susidomėjimas mokslu yra paplitęs, tačiau domėtis ar skaityti nėra tas pats, kas prisidėti prie tyrimo. Tarp dalyvavimo pakopų yra ir atsakymas į apklausą, kai žmogaus vaidmuo dažnai tuo ir baigiasi, ir aktyvesnis piliečių mokslas.
Kaip žmonės gali prisidėti prie tyrimų
Piliečių moksle gyventojai gali rinkti duomenis, stebėti aplinką, padėti suformuluoti tyrimo klausimus, analizuoti informaciją ar kartu su mokslininkais ieškoti sprendimų. Apklausos duomenimis, 10 proc. gyventojų jau buvo dalyvavę piliečių mokslo veikloje. KTU profesorės vertinimu, tai nėra vien dalyvavimo rodiklis: jis taip pat signalizuoja, kad tokios galimybės Lietuvoje dar netapo kasdienybe.
E. Butkevičienė pabrėžia, kad prisidėjimas nebūtinai reiškia finansinę paramą. Tyrimams galima skirti laiko, pasidalyti žiniomis ar padėti rinkti duomenis. Tai svarbu suprasti vertinant, ką praktiškai gali reikšti noras įsitraukti: dalyvio indėlis gali būti veikla projekte, o ne auka.
Mokslininkų ir visuomenės bendradarbiavimą Lietuvoje siekiama plėsti per KTU kartu su partneriais vykdomą „Europos horizonto“ projektą „Mokslas atkeliauja į miestą: mokslo priartinimas prie piliečių“ („Science4Everyone“, Nr. 101292372). Šis pavyzdys rodo, kad dalyvavimo galimybes reikia kurti pačioms institucijoms; apklausos rodiklis pats savaime neatskleidžia, kokių projektų ar pasiūlymų gyventojams reikia.
Noras dalyvauti ir visuomenės atsparumo vertinimas
Tarp norinčių dalyvauti mokslo projekte 39 proc. manė, kad Lietuvos visuomenė pasirengusi atlaikyti krizes. Tarp nenorinčių įsitraukti taip manančių buvo 26 proc. Vis dėlto net tarp norinčių dalyvauti 40 proc. visuomenės pasirengimą krizėms vertino neigiamai.
Duomenys rodo sąsają, bet neįrodo, kad atvirumas mokslui lemia didesnį atsparumą. E. Butkevičienė siūlo svarstyti, ar abu vertinimus gali sieti platesnis pilietinis įsitraukimas, pasitikėjimas gebėjimu veikti kartu ir noras prisidėti prie bendrų problemų sprendimo. RECONECT projekte atsparumas apima ne vien institucijų pasirengimą krizei, bet ir tarpusavio ryšius, pasitikėjimą, pilietinį aktyvumą, gebėjimą kritiškai vertinti informaciją bei veikti kartu.
Apklausa neatskleidžia, ką kiekvienas respondentas laikė pasirengimu krizei. Todėl šių skaičių negalima laikyti tiesioginiu visuomenės pasirengimo matu. Jie veikiau parodo, kad tarp noro dalyvauti moksle ir palankesnio atsparumo vertinimo esama sąsajos, kurios priežasties šie duomenys nepaaiškina.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir duomenys
Tekste atskirti apklausos rodikliai nuo ekspertės aiškinimo, o ryšys tarp mokslo dalyvavimo ir atsparumo nevertinamas kaip priežastinis.
- Patikrinta, kad 41 proc. rodiklis apibūdina norą dalyvauti mokslo projekte.
- Atskirti domėjimosi mokslu rodikliai nuo dalyvavimo piliečių moksle.
- Nurodyta, kad sąsaja su krizių vertinimu neįrodo priežastinio ryšio.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-19 08:09
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai