Moteris balta palaidine tikrina savo išmanųjį laikrodį lauke, šviečiant švelniai saulės šviesai.

Laikrodis perspėja dėl pulso: kada kreiptis į gydytoją

Išmanusis laikrodis ryte parodo neįprastai aukštą pulsą, naktį užfiksuoja netolygų širdies ritmą, o po treniruotės praneša, kad organizmas atsistato lėčiau nei įprastai. Tokie signalai gali kelti nerimą, tačiau jie nėra diagnozė.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad pacientai dėl išmaniųjų laikrodžių fiksuojamų pokyčių kreipiasi dažniau nei anksčiau. Pasak jos, technologijos padeda greičiau pastebėti galimus nukrypimus, bet sprendimai dėl sveikatos turi remtis gydytojo vertinimu ir tyrimais.

Signalai, kurių nereikėtų ignoruoti

Padidėjęs pulsas ar jaučiami širdies permušimai ne visada rodo ligą. Juos gali sukelti fizinis krūvis, stresas, nerimas, kofeinas, miego trūkumas ar neseniai persirgta infekcija.

Daugiau dėmesio reikia tada, kai tokie epizodai kartojasi, atsiranda be aiškios priežasties arba pradeda trukdyti įprastai dienai. Ypač rimtai reikėtų vertinti situacijas, kai kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, stiprus silpnumas ar galvos svaigimas.

M. Varkalienė pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligos ne visada prasideda staigiai. Kartais pirmieji ženklai būna neįprastas nuovargis, sumažėjęs fizinis pajėgumas, dusulys lipant laiptais ar spaudžiantis diskomfortas krūtinėje, kuris greitai praeina.

Laikrodis gali perspėti, bet negali nustatyti diagnozės

Išmanieji laikrodžiai gali padėti pastebėti pulso pokyčius ar netolygų ritmą, tačiau jų rodmenys neatsako, kas tiksliai vyksta organizme. Gydytojos teigimu, šie įrenginiai negali diagnozuoti išeminės širdies ligos, širdies vožtuvų patologijų, širdies nepakankamumo ar daugelio kitų struktūrinių širdies ligų.

Laikrodis perspėja dėl pulso: kada kreiptis į gydytoją

Tai reiškia, kad vienas perspėjimas ekrane neturėtų tapti nei panikos priežastimi, nei pagrindu nusiraminti, jei savijauta bloga. Reikšmę turi visas vaizdas: rodmenų pasikartojimas, žmogaus savijauta, amžius, kraujospūdis, gretutinės ligos, vartojami vaistai ir gyvenimo būdas.

Pastaraisiais metais išmanieji laikrodžiai sveikatos stebėjimui naudojami vis plačiau, todėl gydytojams tenka dažniau aiškinti, kur baigiasi naudinga savistaba ir prasideda medicininis vertinimas.

Prieš vizitą verta užsirašyti kelias detales

Jei laikrodis kelis kartus fiksuoja neįprastą pulsą ar ritmo sutrikimus, naudinga pasižymėti, kada tai įvyko, kiek laiko truko, ką tuo metu veikėte ir kaip jautėtės. Gydytojui svarbu žinoti, ar simptomai pasirodė ramybės metu, po krūvio, po kavos, prastai išsimiegojus ar patiriant stresą.

Taip pat praverčia informacija apie kraujospūdį, vartojamus vaistus, energinius gėrimus, alkoholį, miego kokybę ir pastarųjų dienų fizinį krūvį. Laikrodžio ekrano nuotraukos ar programėlės istorija gali būti papildoma užuomina, bet ne tyrimo pakaitalas.

„Diagnozė visada nustatoma remiantis klinikiniu įvertinimu ir medicininiais tyrimais, o ne vien išmaniojo įrenginio duomenimis“, – sako M. Varkalienė.

Laikrodis perspėja dėl pulso: kada kreiptis į gydytoją

Tyrimai, kurie padeda įvertinti širdies riziką

Pastebėjus pulso, kraujospūdžio ar ritmo pokyčius, dažnai skiriami kraujo tyrimai. Jie gali padėti įvertinti cholesterolio, gliukozės, elektrolitų rodiklius ir skydliaukės funkciją, nes šie veiksniai gali turėti įtakos širdies darbui.

Gydytojas taip pat gali atlikti elektrokardiogramą. Jei simptomai kartojasi, bet įprasto vizito metu nefiksuojami, gali būti rekomenduojamas 24 valandų širdies ritmo stebėjimas, vadinamas Holterio monitoravimu, kraujospūdžio stebėsena ar išsamesni kardiologiniai tyrimai.

Dalis širdies ir kraujagyslių ligų ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų. Todėl profilaktiniai tyrimai gali parodyti rizikas dar tada, kai žmogus jaučiasi sveikas.

Kasdieniai įpročiai, kurie keičia širdies riziką

Širdžiai įtaką daro ne tik pavieniai pulso šuoliai. Mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, lėtinis miego trūkumas ir ilgalaikis stresas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

M. Varkalienės teigimu, daugelį metų žmogus gali jaustis gerai, nors rizika pamažu didėja. Būtent todėl pasikartojančių ar naujai atsiradusių simptomų nereikėtų nurašyti vien įtampai ar nuovargiui.

Šaltinis: ELTA

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto