Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) priėmė sprendimą, kuris leis išsaugoti ankstyvosios pagalbos paslaugų lankstumą ir prieinamumą. Spalio 8 d. posėdyje buvo pritarta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo atsisakoma reikalavimo nuo 2026 m. sausio 1 d. šią paslaugą priskirti socialinėms paslaugoms ir ją akredituoti.
Kodėl atsisakyta akreditacijos?
Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti, kad pagalba asmenims, susiduriantiems su galimos negalios situacija, būtų teikiama greitai ir efektyviai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi paslaugos išbandymo rezultatus, nustatė, kad griežtas akreditacijos modelis nėra tinkamas šios paslaugos teikimui.
Sprendimas neakredituoti:
- Reikšmingai sumažina administracinę naštą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).
- Užtikrina paslaugos lankstumą ir prieinamumą be formalių biurokratinių procedūrų.
- Garantuoja nuoseklų pagalbos tęstinumą nustačius negalią.
Valstybės institucijos nurodo, kad ankstyvoji pagalba turi išlaikyti savo specifiką ir negali būti varžoma griežtų biurokratinių procedūrų.
Sėkmingas NVO modelis
Ankstyvosios pagalbos paslauga 2024–2025 m. buvo išbandoma per specialius Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus. Šie rezultatai patvirtino NVO modelio efektyvumą:
- 2024 m. duomenys: Paslaugą teikė 13 organizacijų, suteiktos 2 536 paslaugos 552 asmenims.
- Paslaugų pobūdis: Didžiausią dalį sudarė informavimo ir konsultavimo paslaugos, emocinė parama ir atstovavimas. Informacija asmenims su negalia teikiama greitai ir tiesiogiai.
Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis pabrėžė pagalbos greičio svarbą:
„Ankstyvoji pagalba turi būti greita ir prieinama be perteklinių procedūrų. Lankstus NVO modelis leidžia pasiekti žmones, kuriems pagalba reikalinga čia ir dabar.“
NVO visapusiškas įsitraukimas užtikrina, kad valstybės lėšos būtų nukreiptos tikslingai, atliepiant realius poreikius. Pavyzdžiui, tokie projektai kaip LSOK yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant efektyvią pagalbos grandinę.
Veiklai skiriamos lėšos nuolat auga: 2024 m. buvo skirta virš 84 tūkst. eurų, 2025 m. – per 73 tūkst. eurų, o 2026 m. šiai veiklai planuojama skirti apie 90 tūkst. eurų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas keičiasi teikiant ankstyvosios pagalbos paslaugas asmenims, susiduriantiems su negalia, nuo 2026 m.?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Ankstyvosios pagalbos paslauga nebebus privalomai priskiriama socialinėms paslaugoms, todėl bus atsisakyta prievolės jai akredituotis. Šis Seimo sprendimas reiškia biurokratinės naštos sumažinimą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir padidina paslaugos lankstumą bei greitą prieinamumą tiems, kam ji reikalinga čia ir dabar.
Kokie yra pagrindiniai ankstyvosios pagalbos privalumai paslaugų gavėjams po šių pakeitimų?
Didžiausias privalumas – greitis ir prieinamumas be perteklinių procedūrų. Pagalba teikiama lanksčiu NVO modeliu, nereikalaujančiu formalių prašymų, asmens duomenų pateikimo ar vertinimo. Asmenys gali greitai gauti informavimo, konsultavimo, emocinės paramos bei atstovavimo paslaugas iš patyrusių organizacijų vos tik susiduria su galimos negalios situacija.
Kokias konkrečias paslaugas apima ankstyvoji pagalba, teikiama per nevyriausybines organizacijas?
Bandomieji projektai parodė, kad didžiausią paslaugų dalį sudaro informavimo ir konsultavimo paslaugos apie teises ir resursus. Taip pat itin svarbią vietą užima emocinė parama, padedanti asmenims susidoroti su situacija, bei atstovavimas jų teisėms ir interesams valstybinėse institucijose.
Kodėl buvo nuspręsta atsisakyti ankstyvosios pagalbos paslaugos akreditacijos reikalavimo?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi bandomųjų projektų rezultatus, nustatė, kad akreditacijos modelis yra per daug formalus ir netinkamas lanksčiai ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo specifikai. NVO modelis, remiantis ilgamete patirtimi, užtikrina, kad valstybės lėšos bus panaudotos efektyviai ir tikslingai, atliepiant realius žmonių poreikius minimaliai biurokratijai trukdant.
Komentarai