Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) įvykęs pirmasis tarpinstitucinės darbo grupės posėdis davė startą konkretiems infrastruktūros projektams Lazdijų, Jurbarko ir Tauragės rajonuose. Pagrindinė žinia vietos bendruomenėms – naujų poligonų steigimas Kapčiamiestyje ir Tauragėje bus tiesiogiai susietas su valstybės investicijomis į civilinę sritį, pirmiausia fokusuojantis į kelių tinklo modernizavimą, energetinį saugumą ir viešųjų paslaugų kokybę.
Ši darbo grupė, kurioje dalyvauja septynių ministerijų atstovai, Vyriausybės bei Prezidentūros deleguoti asmenys ir vietos merai, siekia užtikrinti, kad karinės infrastruktūros plėtra netaptų našta regionams, o priešingai – veiktų kaip ekonominis katalizatorius.
Trumpai apie esmę
- Kelių remontas: Lazdijų ir Jurbarko rajonų keliai bus projektuojami ir tvarkomi prioriteto tvarka.
- Finansavimas: Savivaldybės kasmet gaus 0,3–0,5 proc. gynybos biudžeto dalies (nuo BVP) socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai.
- Energetika: Lazdijų rajone oro linijos bus keičiamos požeminiais kabeliais.
- Saugumas: Iki 2030 m. kasmet bus skiriama 25 mln. eurų civilinei saugai stiprinti.
Kelių infrastruktūros atnaujinimas – prioritetas Lazdijams ir Jurbarkui
Vienas iš aktualiausių klausimų vietos gyventojams – transporto srautų pokyčiai. Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, įsipareigojo pirmenybę teikti būtent Lazdijų ir Jurbarko rajonų kelių tinklo gerinimui. Tai apima ne tik esamų dangų remontą, bet ir naujų ruožų projektavimą bei tiesimą.
Šis sprendimas argumentuojamas tuo, kad plečiant poligonus, neišvengiamai intensyvės karinės technikos judėjimas. Kad tai nesukeltų nepatogumų civiliams ir užtikrintų saugų eismą, keliai bus pritaikyti didesnėms apkrovoms. Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas pabrėžė, kad valstybės saugumo stiprinimas privalo eiti išvien su įsipareigojimais vietos žmonėms, todėl geresnė kelių būklė yra viena iš esminių „kompensacijų“ už kaimynystę su kariniais objektais.
Tiesioginė finansinė parama ir gynybos biudžeto dalis savivaldybėms
Savivaldybės, kurių teritorijose kuriami poligonai, gaus nuolatinį finansavimą, tiesiogiai priklausantį nuo karinių teritorijų dydžio. Tai nėra vienkartinė išmoka, o ilgalaikis mechanizmas, numatantis 0,3–0,5 proc. gynybos biudžeto dalies (skaičiuojamos nuo BVP) skyrimą vietos poreikiams.
Iki 2030 metų patvirtintas preliminarus lėšų paskirstymas kritinėms sritims:
| Sritis | Planuojamas metinis finansavimas / Priemonė |
|---|---|
| Civilinės saugos programa | 25 mln. eurų (įskaitant kritinę infrastruktūrą) |
| Mobilizacijos pareigūnų funkcijos | Iki 5 mln. eurų |
| Jaunųjų šaulių ir pilietiškumo kursai | Ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų |
| Pilietinio pasipriešinimo mokymai | Ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų |
| Infrastruktūros plėtra | Proporcinga poligonų plotui (0,3–0,5 % gynybos BVP dalies) |
Šios lėšos leis savivaldybėms savarankiškiau tvarkyti inžinerinius tinklus ir investuoti į bendruomenių telkimą. Be to, savivaldybėse bus steigiami visuotinės gynybos centrai, kurie ne tik stiprins vietos atsparumą, bet ir sukurs naujų darbo vietų specialistams.
Energetinis stabilumas ir paslaugų prieinamumo užtikrinimas
Be transporto jungčių, didelis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui. Energetikos ministerija kartu su bendrove ESO įpareigota Lazdijų rajone esančias elektros oro linijas, kur tai techniškai įmanoma, pakeisti požeminiais kabeliais. Tai kritiškai svarbu siekiant išvengti elektros tiekimo sutrikimų dėl audrų ar padidėjusio tinklo apkrovimo, atsirandančio plečiant karinę infrastruktūrą.
Socialinis aspektas taip pat išlieka prioritetų sąraše. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigota užtikrinti, kad medicinos paslaugų prieinamumas rajonų gyventojams nesuprastėtų. Priešingai, planuojama stiprinti vietos gydymo įstaigų pajėgumus, kad jos būtų pasirengusios aptarnauti tiek augantį karių skaičių, tiek vietos bendruomenę ekstremalių situacijų metu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo ruožtu inicijuos verslo skatinimo priemones, kurios padėtų vietos verslininkams pasinaudoti poligonų kaimynyste – nuo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų iki tiekimo grandinių kūrimo. Darbo grupės veikloje dalyvaujančios Aplinkos, Žemės ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat derins savo veiksmus, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp gamtosaugos, ūkinės veiklos ir regiono plėtros interesų.
Šaltinis: BNS
Komentarai