Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo pritarė penkių įstatymų pataisų paketui, kuriuo siekiama kriminalizuoti dezinformaciją, agresyvaus karo propagandą ir užkardyti technologines priemones, naudojamas masinėms informacinėms atakoms. Seimo narės Daivos Ulbinaitės inicijuotos pataisos numato ne tik tūkstantines administracines baudas, bet ir laisvės atėmimo bausmes iki penkerių metų už veiksmus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui.
Šiuo žingsniu siekiama sukurti teisinį skydą prieš koordinuotas kampanijas, kuriomis bandoma paveikti šalies konstitucinę santvarką ar viešąją tvarką. Pataisų paketas parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto teisininkais, Ryšių reguliavimo tarnyba bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Pagrindiniai faktai
- Kriminalizavimas: Už pavojingos dezinformacijos skleidimą ir karo propagandą siūloma laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų.
- SIM spiečiai: Įvedamas draudimas naudoti įrangą, leidžiančią valdyti 5 ir daugiau SIM kortelių automatizuotiems ryšio veiksmams.
- Platformų atsakomybė: Socialiniai tinklai privalės taikyti veiksmingas priemones turiniui šalinti, o ne tik jį žymėti.
- Baudos: Administracinės nuobaudos asmenims ir platformoms sieks iki 6 000 eurų.
Griežtesnė dezinformacijos samprata ir baudžiamoji atsakomybė
Visuomenės informavimo įstatyme siūloma įtvirtinti itin konkrečią dezinformacijos apibrėžtį. Tai tyčia kuriama ir platinama melaginga informacija, kuria siekiama apgauti visuomenę, daryti įtaką rinkimų rezultatams ar pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui. Iki šiol Baudžiamasis kodeksas numatė atsakomybę už šnipinėjimą ar karo nusikaltimų šlovinimą, tačiau neapėmė sisteminės informacinės agresijos.
Naujieji pakeitimai numato, kad už sistemingą priešiškų valstybių propagandinę veiklą asmenims gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat numatoma išplėsti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos įgaliojimus. Institucija galės duoti privalomus nurodymus technologijų platformoms pašalinti pavojingą turinį, nebesikliaujant vien jų geranoriškumu.
Kova su automatizuotais botų tinklais ir SIM spiečiais
Elektroninių ryšių įstatymo pataisomis įvedama nauja „SIM spiečiaus“ sąvoka. Tai techninė įranga, leidžianti vienu metu valdyti penkis ir daugiau abonentų modulių bei automatizuotai vykdyti ryšio veiksmus. Tokia įranga dažniausiai naudojama kuriant netikras paskyras socialiniuose tinkluose ir platinant melagingus pranešimus dideliu mastu.
| Pažeidimas | Numatyta atsakomybė |
|---|---|
| Dezinformacijos skleidimas (asmenims) | Bauda nuo 200 iki 3 000 eurų |
| Neteisėtas SIM įrangos naudojimas | Bauda nuo 1 000 iki 3 000 eurų |
| Pakartotinis SIM įrangos nusižengimas | Bauda iki 6 000 eurų ir įrangos konfiskavimas |
| Informacinė agresija prieš valstybę | Laisvės atėmimas iki 5 metų |
Įstatymo projektu nustatomas draudimas įgyti, naudoti ar gabenti tokią įrangą be teisėto pagrindo. Institucijos įgytų teisinį pagrindą operatyviai nutraukti tokios įrangos veiklą, taip neutralizuojant botų armijų poveikį viešajai erdvei.
Nauji įpareigojimai socialiniams tinklams ir platformoms
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo papildymai numato prievolę socialiniams tinklams, vaizdo platformoms ir naujienų agregatoriams taikyti veiksmingas organizacines priemones. Pabrėžiama, kad dabartinė praktika, kai melaginga informacija tik pažymima specialiais ženklais, nėra pakankama.
Platformos privalės šalinti valstybės institucijų nurodytą informaciją arba visiškai panaikinti galimybę ją pasiekti. Už nurodymų nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 1,9 milijono socialinių tinklų vartotojų, tačiau skaičiuojama, kad net 500 tūkst. paskyrų gali būti netikros – valdomos automatizuotų botų.
Informacinio atsparumo statistika ir grėsmės Lietuvai
Tyrimų duomenys rodo, kad melagingos informacijos srautai Baltijos šalyse per pastaruosius trejus metus išaugo 50 proc. Lietuva išsiskiria itin dideliu informaciniu spaudimu – intensyvumas prieš mūsų šalį yra iki 20 kartų didesnis nei prieš kitas Europos valstybes.
Nors 78 proc. gyventojų pripažįsta, kad Rusija sąmoningai daro informacinį poveikį, tik 15 proc. piliečių patys tikrina internete skelbiamą informaciją. 63 proc. apklaustųjų pagrindiniu dezinformacijos šaltiniu įvardija socialinius tinklus. Šios tendencijos paskatino Seime burti ir platesnę politinę paramą – D. Ulbinaitės iniciatyva suburta Laikinoji parlamentinė grupė, prie kurios prisijungė 26 nariai iš skirtingų frakcijų.
Pataisų paketas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose, kur bus analizuojami teisiniai niuansai ir galimas poveikis žodžio laisvės bei nacionalinio saugumo pusiausvyrai.
Šaltinis: BNS
Komentarai