Šiuolaikiškas slaugos įstaigos priėmimo kambarys su baltu registratūros stalu ir šviesiu interjeru.

Lietuvos slaugos įstaigose – siūlymai griežčiau ginti pacientus

Seime diskutuojama apie būtinybę iš esmės keisti pacientų teisių apsaugos mechanizmus slaugos ir ilgalaikės priežiūros įstaigose. Seimo narės Jurgita Sejonienė ir Paulė Kuzmickienė pabrėžia, kad dabartinė sistema dažnai palieka pažeidžiamiausius asmenis be realios pagalbos, o institucijų formalumas neužtikrina žmogaus orumo, ypač kai pacientai dėl ligos ar negalios negali patys apginti savo interesų.

Augantis skundų skaičius ir sistemos spragos

Oficialūs duomenys rodo nuoseklų skundų augimą, kuris, ekspertų vertinimu, atspindi tiek didėjantį žmonių teisinį sąmoningumą, tiek įsisenėjusias problemas. Socialinių paslaugų priežiūros departamento duomenimis, 2024 metais buvo tirti 54 skundai, 2025 metais – 78, o 2026 metais prognozuojama apie 150. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba fiksuoja dar didesnius skaičius: 2022 metais gauti 576, 2023 metais – 633, 2024 metais – 573, o 2025 metais – 876 skundai dėl nepriežiūros, nedėmesingumo bei griuvimų, kurie kyla net ir vykstant pokyčiams, kai šeimos gydytojas tampa pagrindine sveikatos sistemos ašimi.

Lietuvos bioetikos komiteto atstovai pabrėžia, kad slaugos įstaigose vis dar trūksta klaidų pripažinimo kultūros. Dažnai pacientai ar jų artimieji tiesiog nežino, kur kreiptis susidūrus su netinkamu elgesiu, todėl mažas skundų skaičius kai kuriose įstaigose gali reikšti ne kokybiškas paslaugas, o informacijos apie teisių gynimą trūkumą.

Orumo pažeidimai ir fiksavimo problema

Diskusijų metu akcentuota, kad slaugos įstaigose vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientai patiria emocinį spaudimą ar netinkamą fizinį suvaržymą. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį į tai, kad personalas neretai elgiasi su pacientais kaip su „tuščia vieta“ – neprisistato, neskiria dėmesio ir ignoruoja jų buvimą, kas yra laikoma kasdieniu orumo pažeidimu.

Fizinis pacientų fiksavimas, pasak diskusijos dalyvių, turi būti taikomas tik išimtiniais, mediciniškai pagrįstais atvejais, užtikrinant nuolatinę priežiūrą. Šiuo metu trūksta vieningo kokybės standarto, kuris apimtų tiek sveikatos, tiek socialinių paslaugų sektorius, todėl siūloma stiprinti darbuotojų kompetencijas žmogaus teisių srityje.

Kas keičiasi: siūlomi sprendimai

Svarstoma, ar Lietuvai reikalingas atskiras pacientų ombudsmenas, ar pakaktų stiprinti jau veikiančio Seimo kontrolierių instituto įgaliojimus. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pažymėjo, kad jos vadovaujama įstaiga jau dabar turi kompetenciją tirti pažeidimus socialinės globos įstaigose, todėl tikslingiau būtų stiprinti esamą struktūrą nei kurti naują.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad būtina įdiegti nuolatinę paslaugų kokybės stebėseną ir sukurti aiškesnius skundų teikimo mechanizmus. Seimo narės P. Kuzmickienė ir J. Sejonienė apibendrintus pasiūlymus bei slaugos ir ilgalaikės priežiūros politikos gaires pristatys rugpjūčio 19 d. vyksiančioje spaudos konferencijoje.

Šaltinis: ELTA

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto