Finansinių sukčiavimų mastas šalyje auga, o nusikaltėliai vis dažniau taikosi ne į pavienius gyventojus, bet į įmonių biudžetus. Viena nedidelė Lietuvos bendrovė neseniai atsidūrė per žingsnį nuo 20 tūkst. eurų praradimo, kai darbuotoja netyčia pasinaudojo suklastota banko interneto svetaine. Tik operatyvi reakcija ir banko prevencinės sistemos leido sustabdyti lėšų pasisavinimą.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras pastebi, kad apgavikai tobulina schemas ir pasitelkia netikras svetaines, kurios vizualiai beveik nesiskiria nuo originalių institucijų puslapių. Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose lemiama tampa kiekviena minutė.
Klastotė paieškos sistemoje kainavo 20 tūkst. eurų
Incidentas prasidėjo, kai įmonės buhalterė per interneto naršyklę ieškojo SEB banko svetainės. Paieškos rezultatuose ji pasirinko nuorodą, kuri vedė į sukčių sukurtą puslapį. Nors adresas skyrėsi nuo oficialaus www.seb.lt, vizualinė aplinka buvo identiška tikrajai banko sistemai.
Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento vadovė, pasakoja, kad buhalterė bandė jungtis prie sistemos, tačiau ekrane matė pranešimus apie tariamai nepavykusį prisijungimą. Sistema ragino bandyti dar kartą. Darbuotoja neatkreipė dėmesio, kad mobiliojoje priemonėje tvirtinami ne prisijungimai, o mokėjimo operacijos, ir kelis kartus suvedė PIN2 kodą.
Per itin trumpą laiką buvo patvirtinti du pavedimai, kurių kiekvienas siekė beveik 10 tūkst. eurų. Lėšos nukeliavo kitam to paties banko klientui, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, taip pat buvo įtrauktas į sukčiavimo schemą. Tik pastebėjusi neautorizuotus mokėjimus ir nedelsdama susisiekusi su banku, įmonė sugebėjo sustabdyti tolesnes operacijas. Banko specialistams pavyko sugrąžinti lėšas į sąskaitą, tačiau tokia sėkmė lydi ne visus.
Dirbtinis intelektas ir identiškos bankų kopijos
Sukčiai vis dažniau išnaudoja dirbtinio intelekto įrankius, kurie leidžia akimirksniu sukurti tikroviškai atrodančias svetaines nukopijuojant originalų turinį. Dažniausia forma išlieka „phishing“ – netikrų el. laiškų ir SMS žinučių siuntimas, siekiant išvilioti jautrius prisijungimo duomenis.
Jungiantis prie suklastotos svetainės, vartotojai dažnai pastebi techninius nesklandumus: puslapis ilgai kraunasi, matoma besisukanti iliustracija, prašoma prisijungti pakartotinai. Būtent šio proceso metu sukčiai perima duomenis, kurie suteikia prieigą prie sąskaitų. Jei įmonės vadovas yra vienintelis, turintis prisijungimo teisę, bet faktiškai duomenimis naudojasi buhalteris, rizika išauga. Sukčiai tikisi, kad vadovas inertiškai patvirtins užklausas telefone net netikrindamas, ką tvirtina.
Verslui pavojingiausios sukčiavimo schemos
Nors duomenų išviliojimas yra dažniausias, verslui finansiškai skaudžiausios yra „Netikro įmonės vadovo“ ir „Susirašinėjimo el. paštu perėmimo“ schemos. Pernai vieno tokio incidento vidutinė žala siekė nuo 27,6 tūkst. iki 33,2 tūkst. eurų.
„Netikro vadovo“ atveju sukčiai apsimeta aukšto rango vadovu ir skubina darbuotojus atlikti skubų pavedimą. Perimant susirašinėjimą, nusikaltėliai įsiterpia į realų bendravimą su verslo partneriais ir paskutiniu momentu pakeičia mokėjimo rekvizitus. Pernai sukčiai Lietuvoje kėsinosi į 58,8 mln. eurų, tačiau finansų įstaigoms pavyko užkirsti kelią daugiau nei 38 mln. eurų vagystėms.
Penkios taisyklės įmonės lėšoms apsaugoti
SEB banko ekspertė Daiva Uosytė išskiria esminius žingsnius, kurie gali padėti išvengti nuostolių:
- Tikrinkite, ką tvirtinate telefone. Smart-ID ar mobiliojo parašo ekrane visada rodoma operacijos suma ir paskirtis. Niekada nespauskite „patvirtinti“ automatiškai – perskaitykite rodomą informaciją.
- Dukart tikrinkite partnerių duomenis. Gavę prašymą pervesti pinigus į naują sąskaitą, susisiekite su partneriu jau žinomu telefono numeriu. Nenaudokite kontaktų, nurodytų įtartiname laiške.
- Venkite paieškos sistemų nuorodų. Prie el. bankininkystės junkitės tiesiogiai įvesdami adresą naršyklėje. Pirmieji „Google“ paieškos rezultatai gali būti apmokėta sukčių reklama.
- Veikite nedelsdami. Kilus įtarimui, kad duomenys nutekėjo, skambinkite į banką arba policiją visą parą. Kiekviena minutė yra kritinė bandant sustabdyti lėšų išgryninimą.
- Investuokite į mokymus. Reguliarus komandos švietimas apie kibernetinį saugumą yra būtina verslo saugumo investicija, o ne papildomos išlaidos. Prevenciją stiprina ir 50/50 mokėjimų tvirtinimo taisyklė, kai pavedimą turi patvirtinti du darbuotojai.
Šaltinis: ELTA
Komentarai