Antradienio vakarą Žydrajame krante oficialiai prasidėjo 79-asis Kanų kino festivalis, kuriame Lietuvos vardas šiemet skamba garsiau nei bet kada anksčiau. Skirtingose programose pasaulines premjeras rengia net trys lietuvių kūrėjų darbai, atspindintys platų temų spektrą – nuo krepšinio aikštelės dramų iki sukrečiančių karo išgyvenimų Ukrainoje.
Krepšinio legendos pasirinkimas: nuo ko prasidėjo „Ulja“ kelionė?
Vienas ryškiausių šių metų akcentų – bendros Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Lenkijos gamybos filmas „Ulja“, kurį režisavo Viesturs Kairišs. Ši juosta atrinkta į vieną pagrindinių festivalio konkursinių programų „Un Certain Regard“ („Ypatingas žvilgsnis“), skirtą išskirtinei autorinei kino kalbai.
Filmo veiksmas nukelia į 1964-uosius, kai neįprastu ūgiu išsiskirianti paauglė Uljana Semionova gauna kvietimą prisijungti prie legendinės krepšinio komandos. Tai pasakojimas apie vidinę kovą: slėptis nuo pasaulio ar priimti savo išskirtinumą ir siekti aukštumų, kurios vėliau pavertė ją pasauline sporto ikona. Lietuvos indėlis į šį projektą itin svarus – filmą koprodiusavo Ieva Norvilienė („Tremora“), jame vaidina Aleksas Kazanavičius, o vizualinį identitetą kūrė kostiumų dailininkė Rūta Lečaitė.
Žmogiškumas karo akivaizdoje ir jaunosios kartos debiutai
Programoje „Special Screenings“ pristatomas Lietuvoje gimusio ukrainiečių režisieriaus Rostislavo Kirpičenko debiutinis ilgametražis filmas „Pavasaris“. Tai bendras Lietuvos, Prancūzijos ir Estijos darbas, kurį prodiusavo Stasys Baltakis. Filmo siužetas itin aktualus ir skaudus – jis nukelia į okupuotą Ukrainos miestelį, kur kunigas Andrijus (aktorius Kęstutis Cicėnas) slapta gelbėja civilių kūnus nuo masinių kapaviečių.
Šiame filme pasirodo gausus būrys Lietuvos aktorių, tarp kurių – Valentinas Novopolskis, Bartas Ždanovičius bei Martynas Kukta. Operatorius Vilius Mačiulskis ir garso režisierius Marius Blažys padėjo sukurti atmosferą, kurioje mirtinas pavojus susiduria su dvasine tvirtybe įšalusioje žemėje.
Trumpametražių filmų fronte Lietuvą garsina Arnas Balčiūnas. Jo magistro studijų baigiamasis darbas „Klasės nuotrauka“ pateko į prestižinę „La Semaine de la Critique“ („Kritikų savaitės“) programą. Iš 2,4 tūkstančio paraiškų atrinktas filmas varžosi su devyniais stipriausiais pasaulio darbais. Pasakojimas apie apleistą mokyklą ir atminties koridorius tapo sėkmingu režisieriaus ir prodiuserės Mortos Verbickaitės debiutu tarptautinėje arenoje.
Lietuvos kino industrijos proveržis tarptautinėje rinkoje
Greta premjerų kino salėse, Kanų industrijos mugėje „Marché du Film“ aktyviai veikia Lietuvos stendas. Čia Lietuvos kino centro atstovai mezga ryšius su užsienio partneriais, kurių susidomėjimas Baltijos regionu nuosekliai auga. Diskusijose apie regiono stiprybes dalyvauja prodiuserė Greta Akcijonaitė ir agentūros „Lithuanian Shorts“ vadovė Rimantė Daugėlaitė.
Specialioje „Baltic Shorts 2026 Collection“ kolekcijoje pristatomi dar trys lietuviški filmai: Modestos Žemgulytės „Neiplsas, Florida“, Ado Burkšaičio „Ramiojo vandenyno salos“ bei Antano Skučo „Dirigentas“. Taip pat industrijos kataloge išskiriamas Aušros Lukošiūnienės darbas „Pra/rasti pasauliai“.
Šių metų festivalis rodo ne tik kūrybinį, bet ir vadybinį Lietuvos kino brandumą. Prodiuserė Marija Razgutė pakviesta tapti eksperte „impACT lab“ programoje, kurioje dalijasi patirtimi su kylančiais pasaulio kūrėjais. Kanų kino festivalis ir jo industrijos renginiai tęsis iki gegužės 23 dienos.
Šaltinis: BNS
Komentarai