Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo pritarė naujos redakcijos Šeimos stiprinimo įstatymo projektui Nr. XVP-970. Šiuo sprendimu siekiama iš esmės pertvarkyti šeimos politikos formavimą, pereinant nuo fragmentuoto institucijų koordinavimo prie centralizuoto, mokslo žiniomis grįsto modelio. Už projektą balsavo 60 parlamento narių, 15 pasisakė prieš, o 12 susilaikė.
Pagrindinis pokyčių tikslas – užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių teikiama parama pasiektų šeimas efektyviau, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Naujasis reguliavimas turėtų panaikinti iki šiol egzistavusius skirtumus tarp institucijų praktikų ir nevienodą įstatymo nuostatų interpretavimą.
Modernizuojama šeimos politikos sistema Lietuvoje
Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, viena iš pataisų iniciatorių, pabrėžė, kad šiuo metu galiojantis įstatymas buvo parengtas prieš aštuonerius metus. Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik šeimų poreikiai, bet ir bendras teisinis reguliavimas. Pasak parlamentarės, dabartinė sistema ne visada atitinka realią situaciją, todėl būtina aiškiau apibrėžti šeimos stiprinimo priemones ir institucijų kompetencijas.
Naujasis modelis orientuotas į nuoseklų bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei mokslo bendruomenės. Siekiama, kad šeimos stiprinimo priemonės būtų pritaikytos individualioms gyvenimo situacijoms, užtikrinant paslaugų prieinamumą vaikams, tėvams bei globėjams. Į įstatymą įtraukiamas mokslo ir studijų institucijų įsitraukimas, siekiant, kad priimami sprendimai būtų pagrįsti duomenimis, o ne deklaratyviomis nuostatomis.
Naujos sąvokos ir bazinis paslaugų paketas tėvams
Įstatymo projekte tikslinamos esminės sąvokos, kurios tiesiogiai paveiks paslaugų teikimo kokybę. Įvedama „darbo su šeima“ sąvoka bei apibrėžiamas „bazinis paslaugų šeimai paketas“. Tai reiškia, kad valstybė nustato konkretų minimalų paslaugų standartą, kurį privalo gauti kiekviena šeima, susidurianti su iššūkiais.
Atnaujinti principai numato didesnį dėmesį paslaugų stebėsenai ir kokybės kontrolei. Atsisakoma perteklinių, techninio pobūdžio nuostatų, kurios dubliavo kitus teisės aktus, taip mažinant biurokratinę naštą šeimos politiką įgyvendinančioms įstaigoms. Tikimasi, kad aiškesnis šeimos stiprinimo ir šeimos politikos apibrėžimas padės geriau koordinuoti Nacionalinė šeimos taryba veiklą.
Privalomos šeimų tarybos kiekvienoje savivaldybėje
Vienas reikšmingiausių pokyčių vietos lygmeniu – savivaldybių vaidmens stiprinimas. Projekte numatyta prievolė visoms Lietuvos savivaldybėms steigti šeimų tarybas. Šios tarybos taps pagrindiniu įrankiu, leidžiančiu vietos bendruomenėms ir šeimoms tiesiogiai dalyvauti formuojant joms aktualią politiką savo regione.
Šeimų tarybos savivaldybėse veiks kaip patariamieji organai, kurie padės nustatyti realius vietos gyventojų poreikius ir vertins teikiamų socialinių paslaugų efektyvumą. Tokiu būdu siekiama decentralizuoti sprendimų priėmimą, kartu išlaikant bendrą valstybinį kokybės standartą.
Sprendimo priėmimo etapai ir balsavimo rezultatai
Po sėkmingo pateikimo Seime, projektas perduotas svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Parlamentarai prie šio klausimo grįš vasaros pradžioje.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Projekto numeris | XVP-970 |
| Balsavimo rezultatas (Už / Prieš / Susilaikė) | 60 / 15 / 12 |
| Pagrindinis komitetas | Socialinių reikalų ir darbo komitetas |
| Planuojama svarstymo data Seime | Birželio 9 d. |
Priėmus siūlomus pakeitimus, bus sustiprintos šeimos politiką koordinuojančios institucijos, įskaitant Šeimos politikos komisiją. Tai turėtų užtikrinti sistemingą požiūrį į šeimų gerovę, didinant paslaugų prieinamumą ir stiprinant teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip valstybės pagrindą.
Šaltinis: BNS
Komentarai