Lietuvos parlamentarai priėmė svarbų sprendimą – pradėti svarstyti įstatymo projektą, kuriuo numatoma ratifikuoti Lietuvos ir Saudo Arabijos Karalystės Vyriausybių susitarimą dėl oro susisiekimo. Šis žingsnis yra laikomas istoriniu ir atveria naujas galimybes abiems šalims plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius per tiesioginius oro maršrutus.
Kaip pabrėžė susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas, pagrindinis šio susitarimo tikslas yra ženkliai išplėsti dvišalį bendradarbiavimą aviacijos sektoriuje. Jis sudarys aiškias teisines sąlygas reguliariajam oro susisiekimui vykdyti ir padės spręsti visus su tuo susijusius bendradarbiavimo klausimus. Numatoma, kad tai prisidės prie reguliariųjų skrydžių geografijos plėtros, didinant Lietuvos pasiekiamumą Artimuosiuose Rytuose ir stiprinant dvišalį bendradarbiavimą.
„Priėmus ratifikavimo įstatymą ir įsigaliojus susitarimui, bus sukurta aiški teisinė bazė, kuri leis oro linijų bendrovėms vykdyti dvišalius reguliariuosius skrydžius. Tai yra esminis žingsnis, atveriantis naujas rinkas ir galimybes Lietuvos aviacijos sektoriui“, – Seime pristatydamas projektą kalbėjo R. Žiobakas.
Šis susitarimas iš esmės yra standartinio pobūdžio ir visiškai atitinka tiek Europos Sąjungos teisės aktus, tiek Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos nuostatas. Dokumente detaliai reglamentuojami oro linijų bendrovių paskyrimas reguliaraus susisiekimo vykdymui, veiklos leidimų išdavimas ir atšaukimas, skrydžių saugos užtikrinimas, pažymėjimų ir licencijų pripažinimas, antžeminių paslaugų teikimas ir kiti svarbūs aspektai, užtikrinantys sklandų ir saugų oro eismą.
Verta paminėti, kad šis ratifikavimo procesas yra natūrali tąsa ankstesniems žingsniams. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Saudo Arabijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo buvo pasirašytas anksčiau, atveriant Lietuvos aviakompanijoms naują rinką Artimuosiuose Rytuose.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Saudo Arabijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektui (Nr. XVP-741) po pateikimo pritarė 51 balsavime dalyvavęs Seimo narys, kas rodo platų parlamentarų palaikymą šiam strateginiam sprendimui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada planuojami pradėti tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Saudo Arabijos?
Tiesioginiai skrydžiai galės būti pradėti po to, kai Seimas ratifikuos Lietuvos ir Saudo Arabijos Karalystės Vyriausybių susitarimą dėl oro susisiekimo. Įsigaliojus susitarimui, bus sukurta teisinė bazė, leidžianti oro linijų bendrovėms planuoti ir vykdyti reguliarius skrydžius. Konkrečios skrydžių datos priklausys nuo avialinijų komercinių sprendimų ir pasiruošimo, tačiau svarbiausia yra tai, kad jau dabar ruošiama tam teisinė aplinka.
Kokia yra pagrindinė šio susitarimo nauda Lietuvai ir jos piliečiams?
Pagrindinė nauda – tai dvišalio bendradarbiavimo plėtra oro susisiekimo srityje, reguliariųjų skrydžių geografijos išplėtimas ir tvirtesni ryšiai su Saudo Arabija. Lietuvos piliečiams atsivers patogesnės kelionių galimybės verslo, turizmo ar kultūrinių mainų tikslais. Taip pat tikimasi, kad tai prisidės prie ekonomikos augimo, naujų investicijų pritraukimo ir turizmo plėtros abiejose šalyse, stiprinant Lietuvos tarptautinę poziciją.
Ar šie skrydžiai bus skirti tik verslui, ar ir turizmui bei kitiems tikslams?
Susitarimas yra plačios apimties ir numato teisinį pagrindą reguliariesiems skrydžiams, kurie galės aptarnauti tiek verslo, tiek turizmo, tiek ir kitais tikslais keliaujančius asmenis. Tai atvers duris tiek verslo delegacijoms, siekiančioms naujų rinkų, tiek individualiems keliautojams, norintiems pažinti Saudo Arabijos kultūrą, istoriją ar lankytinas vietas, tokias kaip būsimasis megapropolis NEOM.
Kokioms avialinijoms bus suteikta galimybė vykdyti reguliarius skrydžius?
Susitarimas sukuria bendrą teisinį pagrindą, tačiau jame nėra nurodomos konkrečios avialinijos. Šalys narės (Lietuva ir Saudo Arabija) paskirs savo oro linijų bendroves, kurios atitiks reikalavimus ir norės vykdyti skrydžius. Galutinį sprendimą priims pačios oro linijų bendrovės, atsižvelgdamos į rinkos poreikius, komercinę naudą ir technines galimybes.
Komentarai