Lietuva įgyvendina didžiausią per visą šalies istoriją kultūros paveldo 3D skaitmeninimo projektą. Šiuo metu trimatėmis technologijomis kuriami „skaitmeniniai dvyniai“ net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo paveldo objektui, įskaitant Trakų salos pilį ir Vilniaus arkikatedrą baziliką.
Ši ambicinga, 23,8 mln. eurų investicija yra ilgalaikė strategija, kuria siekiama ne tik atverti šalies lobius pasauliui, bet ir užtikrinti fizinę jų apsaugą. Pasak ekspertų, tiksliai suskaitmeninti duomenys tampa esminiu saugumo garantu, esant gaisrų, stichinių nelaimių ar net karinių konfliktų grėsmei.
Skaitmeniniai dvyniai: kodėl skaitmeninami UNESCO objektai?
Projekte atrenkami patys vertingiausi ir tarptautiniu mastu pripažinti statiniai. Tarp jų – Vilniaus universiteto pastatų kompleksas ir kiti UNESCO paveldo objektai bei nacionalinės reikšmės statiniai, sudarantys Vyriausybės patvirtintą išskirtinės vertės paveldo sąrašą. Daugiau nei pusė šių objektų – 40 – jau suskaitmeninta.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsipareigojusi suskaitmeninti ne mažiau kaip pusę iš 141 sąraše esančio objekto. Visi šie lobiai visuomenei bus prieinami jau gegužę startuosiančioje nacionalinėje skaitmeninio kultūros turinio platformoje „ekultūra“.
Milijoninė investicija į kultūrinę atmintį ir saugumą
Pasak Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinės direktorės Aušrinės Žilinskienės, skaitmeninimas nėra vien technologinis projektas. „Tai ilgalaikė nacionalinė investicija į mūsų kultūrinę atmintį. Kurdami tikslius skaitmeninius paveldo objektų atvaizdus, siekiame išsaugoti turtingą Lietuvos kultūros paveldą ateities kartoms ir atverti jį visuomenei bei užsienio auditorijai“, – sako A. Žilinskienė.
Skaitmeninis paveldas leidžia regionams tapti labiau matomiems nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, leidžiant kultūros lobynams būti pasiekiamiems nepriklausomai nuo fizinės vietos. Panaši paveldo skaitmeninimo nauda jau matoma ir regionuose, pavyzdžiui, [Skaitmeniniai kultūros lobiai: Vilkaviškio rajono savivaldybė švenčia 10-metį].
Dronai ir lazeriai: technologija, kuri saugo nuo praradimo
Šis technologinis procesas reikalauja ypatingo tikslumo. Nacionalinės bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovas Donatas Kubilius teigia, kad objektai fiksuojami tiek iš vidaus, tiek iš išorės, naudojant antžeminius lazerinius 3D skenerius ir specialiai tam pritaikytus dronus.
Dronai leidžia užfiksuoti net ir sunkiai pasiekiamas vietas – stogus, bokštus ar kaminus. Iš šių duomenų sukuriami itin detalūs trimatiau „skaitmeniniai dvyniai“, leidžiantys virtualiai tyrinėti objektą ir analizuoti jo būklę. Pasak D. Kubiliaus, šie duomenys itin svarbūs planuojant restauravimą arba, kraštutiniu atveju, tiksliai atkuriant objektą jam praradus.
Štai, pavyzdžiui, po 2019 m. gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedros atkūrimas buvo grindžiamas detaliais 3D modeliais, sukurtais dar prieš nelaimę.
Prevencinė apsauga: kodėl skubama skaitmeninti paveldą?
3D skaitmeninimas tampa svarbiausia prevencine kultūros paveldo apsaugos dalimi. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė pažymi, kad tarptautinė praktika, ypač Ukrainos patirtis dėl karo niokojamų kultūros vertybių, rodo, jog būtent skaitmeniniai duomenys yra vis dažniau naudojami atkuriant paveldą jo sunaikinimo atveju.
Lietuvoje paveldo objektų dokumentavimas ir skaitmeninimas sistemingai vykdomas laikantis 1954 m. UNESCO konvencijos, įpareigojančios valstybes imtis prevencinių priemonių dar taikos metu.
Šiuo metu jau pradeda atsiverti ir suskaitmeninto paveldo pritaikymas regionuose – taip pat ir Rokiškio krašte, kur [Rokiškio rajonas pritaikė skaitmeninius įrankius atgaivinti Tyzenhauzų paveldą]. 3D duomenys platformoje „ekultūra“ bus prieinami visiems – tiek specialistams, tiek moksliniams tyrimams, tiek edukacijai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks ambicingas kultūros paveldo skaitmeninimo projektas vykdomas Lietuvoje?
Lietuvoje vykdomas vienas didžiausių nekilnojamojo paveldo skaitmeninimo projektų, kurio tikslas – išsaugoti vertingiausius šalies objektus trimatėmis technologijomis.
- Iš viso bus suskaitmenintas 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas 3D formatu.
- Skaitmeninimas pradedamas nuo tarptautiniu mastu pripažintų objektų, tokių kaip Vilniaus arkikatedra bazilika ir Trakų salos pilis.
- Iš Vyriausybės patvirtinto 141 objekto sąrašo, jau suskaitminta daugiau nei pusė – 40 objektų.
Kada ir kur visuomenė galės pamatyti šiuos 3D skaitmeninius paveldo objektus?
Visi suskaitmeninti kultūros paveldo objektai netrukus taps viešai prieinami nacionalinėje skaitmeninio turinio platformoje.
- Objektus bus galima pamatyti jau gegužės mėnesį.
- Prieiga bus suteikta didžiausioje Lietuvos kultūros turinio platformoje – „ekultūra“.
- Skaitmeninis paveldas bus pasiekiamas visuomenei ir užsienio auditorijai, nepriklausomai nuo fizinės vietos.
Kokia yra pagrindinė paveldo objektų skaitmeninimo 3D formatu nauda ir tikslas?
Kultūros paveldo skaitmeninimas yra strateginė nacionalinė investicija, kurios pagrindinis tikslas – ilgalaikė kultūrinė atmintis ir apsauga nuo grėsmių.
- Skaitmeninimas padeda apsaugoti svarbiausius šalies paveldo objektus galimų grėsmių, tokių kaip duomenų praradimas, karas ar kitos krizės, atveju.
- Kurdami tikslius skaitmeninius atvaizdus, siekiama išsaugoti turtingą kultūros paveldą ateities kartoms.
- Projektas leidžia regionams tapti labiau matomiems nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
Kiek iš viso nekilnojamojo paveldo objektų planuojama suskaitmeninti ir kas atsakingas už projekto vykdymą?
Projektas yra dalis platesnio valstybės įsipareigojimo skaitmeninti išskirtinės vertės paveldo objektus, o jį įgyvendina nacionalinė institucija.
- Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra įsipareigojusi suskaitmeninti ne mažiau kaip pusę iš 141 išskirtinės vertės objekto.
- Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
- Tarp prioritetinių objektų yra ne tik nacionalinės reikšmės statiniai, bet ir Vilniaus senamiesčio architektūriniai ansambliai – UNESCO paveldo objektai.
Komentarai