Gerų žinių fronte – Lietuva žengia svarbų žingsnį link stipresnės ir atsparesnės valstybės. Šią savaitę, vadovaujant krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei, intensyviai dirbusi darbo grupė sėkmingai parengė naują Nacionalinio saugumo strategijos projektą. Šio dokumento pagrindinis tikslas – reikšmingai sustiprinti mūsų šalies pasirengimą gynybai galimos karinės agresijos atveju, užtikrinant visų piliečių saugumą.
Strategija atnaujinama atsižvelgiant į sparčiai kintančią saugumo situaciją regione ir pasaulyje, augančius karinius bei hibridinius iššūkius, kurie reikalauja ne tik institucinių, bet ir visuomenės pastangų stiprinant visuotinę gynybą.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, pirmininkavęs darbo grupės posėdžiui, pabrėžė strategijos gyvybiškumą: „Siekdami tinkamai atremti ateities grėsmes, turime gebėti sujungti ilgalaikius planus su kintančia saugumo aplinka. Nacionalinio saugumo strategija yra gyvas dokumentas, kuris turi būti nuolat atnaujinamas, priklausomai nuo šalies saugumo situacijos.“ Anot jo, atnaujinta strategija toliaregiškai apibrėžia šiandienines ir ateities grėsmes, įtvirtindama bendrą veikimo logiką joms užkardyti. Tai apima ginkluotos gynybos ir paramos jai stiprinimą, valstybės atsparumo vystymą bei mūsų interesus atitinkančios tarptautinės saugumo sistemos formavimą.
Ypatingas dėmesys rengiant šį svarbų dokumentą buvo skirtas viešajam dialogui ir visuomenės įsitraukimui. Nuo gegužės mėnesio vykęs viešųjų konsultacijų ciklas dėl strategijos atnaujinimo sujungė ne tik įvairių valstybės institucijų, bet ir akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, verslo bei vietos bendruomenių atstovus. Konsultacijų metu buvo nagrinėjami esminiai klausimai, susiję su gynybinių pajėgumų vystymu, tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimu, visuotinės gynybos įgyvendinimu, visuomenės įtraukimo būdais ir gynybos pramonės skatinimu. Daugiau apie šios strategijos rengimo pradžią galite skaityti Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Tęsiant konsultacijas, rugsėjo 5 d. numatoma diskusija su Lietuvos savivaldybių merais, siekiant dar labiau sustiprinti regioninį ir vietos lygmens pasirengimą. Nacionalinio saugumo strategija yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis esminius Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir jiems užtikrinti skirtus nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus. Atnaujinamame dokumente ypatingas dėmesys bus skiriamas visapusiškam šalies gynybos stiprinimui, valstybės ir visuomenės atsparumo bei gebėjimo reaguoti į grėsmes didinimui.
Parengtas strategijos projektas artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei ir svarstomas Valstybės gynimo taryboje. Tikimasi, kad Seimui Nacionalinio saugumo strategija bus pateikta iki rudens sesijos pabaigos, užtikrinant tolygų ir sistemingą šalies saugumo stiprinimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija įtraukia kiekvieną Lietuvos pilietį?
Ši strategija išskirtinai pabrėžia visuomenės įsitraukimą, skatindama kiekvieną tapti aktyvia valstybės gynybos dalimi. Per viešas konsultacijas buvo išklausyta ir atsižvelgta į įvairių bendruomenių – nuo akademikų iki verslo atstovų – nuomonę. Kiekvienas pilietis yra kviečiamas stiprinti savo atsparumą krizėms, rūpintis savo artimaisiais ir bendruomenėmis, taip kuriant tvirtesnę ir vieningesnę šalies gynybą.
Kokią apčiuopiamą naudą naujoji Nacionalinio saugumo strategija duos Lietuvos saugumui?
Strategija numato konkrečius veiksmus, kurie ženkliai stiprins Lietuvos pasirengimą valstybės gynybai ir atsparumą hibridinėms grėsmėms. Bus vystomi gynybos pajėgumai, stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas su sąjungininkais ir skatinama gynybos pramonė. Tai reiškia didesnį mūsų šalies stabilumą, saugumą ir ramybę, užtikrinant, kad Lietuva būtų pasirengusi atremti bet kokius iššūkius.
Ką reiškia „visuotinė gynyba“ ir kaip ji padeda mums jaustis saugesniems?
„Visuotinė gynyba“ reiškia, kad valstybės saugumas nėra vien tik kariuomenės reikalas, bet ir visos visuomenės – nuo kiekvieno piliečio iki verslo ir valstybinių institucijų – bendras indėlis. Tai apima civilinę parengtį, atsparumą dezinformacijai, gebėjimą veikti krizės atveju. Šis principas padeda mums jaustis saugesniems, nes žinome, kad esame vieningi ir pasiruošę veikti kartu, stiprindami šalies atsparumą ir gebėjimą apsiginti.
Kaip savivaldybės ir vietos bendruomenės prisidės prie sustiprinto Lietuvos saugumo?
Savivaldybės atliks ypač svarbų vaidmenį stiprinant civilinę parengtį ir vietos atsparumą. Jos organizuos mokymus, informuos gyventojus apie veiksmus krizės atveju, užtikrins būtiniausių paslaugų tęstinumą ir koordinuos bendruomenių veiksmus. Bendruomenės savo ruožtu, aktyviai įsitraukdamos ir stiprindamos ryšius, kurs saugesnę aplinką ir padės greičiau atsigauti po galimų iššūkių.
Kaip ši strategija padeda Lietuvai užtikrintai pasitikti ateities iššūkius?
Ši strategija yra gyvas dokumentas, nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę situaciją ir naujus iššūkius, tokius kaip hibridinės grėsmės. Ji leidžia mums toliaregiškai planuoti, įtvirtina bendrą veikimo logiką ir skatina nuolatinį tobulėjimą. Be to, strategija sukurta įvairių institucijų ir piliečių sutarimo pagrindu, kas garantuoja platų palaikymą ir tvirtą ryžtą saugoti Lietuvos ateitį.
Komentarai