Slapta pažymėti istoriniai archyviniai dokumentai, svarstomi Seime dėl viešinimo tvarkos pakeitimų.

KGB archyvai: siūloma atverti daugiau dokumentų tyrėjams

Seimo narys A. Anušauskas siūlo keisti KGB archyvų prieinamumo tvarką

Seimo narys ir istorikas Arvydas Anušauskas pateikė Dokumentų ir archyvų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama iš esmės pakeisti buvusių SSRS represinių struktūrų, įskaitant KGB, dokumentų prieinamumo reglamentavimą. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – įtvirtinti dalinio dokumento prieinamumo principą, užtikrinant, kad istorinė informacija nebūtų slepiama nuo visuomenės vien dėl pavienių jautrių duomenų, kuriuos įstatymas reikalauja apsaugoti.

Tikslas – apsaugoti informaciją, o ne visą archyvą

Šiuo metu galiojanti tvarka dažnai lemia, kad visas dokumentas tampa neprieinamas tyrėjams, jei jame aptinkama saugotina informacija – pavyzdžiui, duomenys apie asmenis, kurie po Nepriklausomybės atkūrimo nustatyta tvarka prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis. A. Anušausko teigimu, toks dabartinis reguliavimas yra perteklinis ir stabdo istorinę tiesą.

„Jeigu reikia apsaugoti vieną prisipažinusio slapto KGB bendradarbio pavardę, turi būti apsaugotas būtent tas duomuo, o ne uždaryta visa byla. Istorinis dokumentas negali tapti neprieinamas vien todėl, kad jame yra viena įstatymų saugoma eilutė“, – teigia parlamentaras. Pasak jo, asmens duomenų apsauga neturi virsti visos istorijos įslaptinimu, todėl šiuos du aspektus būtina aiškiai atskirti.

Kaip keistųsi dokumentų peržiūros procesas

Pagal siūlomą projektą, dokumentų saugotojai turėtų uždengti, nuasmeninti ar kitaip apriboti tik tą informaciją, kurios naudojimas yra ribojamas pagal galiojančius įstatymus. Visa likusi dokumento dalis taptų prieinama visuomenei, istorikams bei žurnalistams. Tai leistų plačiau tirti okupacinio režimo represijas, persekiojimo mechanizmus bei pasipriešinimo istoriją, nepažeidžiant valstybės prisiimtų įsipareigojimų dėl asmens duomenų apsaugos.

KGB archyvai: siūloma atverti daugiau dokumentų tyrėjams

Nacionalinio dokumentų fondo ypatingajai daliai priklauso didelė dalis Lietuvos XX amžiaus dokumentinio paveldo, kurio prieinamumas yra itin svarbus tiriant okupacinių struktūrų veiklą.

Įgyvendinimo terminai ir procedūros

Jei Seimas pritartų šioms pataisoms, dokumentų saugotojams būtų suteiktas 12 mėnesių laikotarpis peržiūrėti Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentus. Per šį terminą archyvų darbuotojai turėtų įvertinti pagal ankstesnę tvarką ribojamus dokumentus ir užtikrinti jų prieinamumą naujojo reguliavimo nustatyta apimtimi.

Šis pokytis yra orientuotas į didesnį skaidrumą, leidžiantį visuomenei susipažinti su istoriškai reikšmingais dokumentais, kartu išlaikant būtiną teisinę apsaugą tiems asmenims, kurių duomenys pagal įstatymus vis dar turi likti konfidencialūs.

Šaltinis: ELTA

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto