Kasdien jauni žmonės susiduria su šimtais informacijos šaltinių – nuo socialinių tinklų algoritmų iki dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio. Tačiau informacijos gausa savaime negarantuoja gebėjimo ją suprasti ar teisingai interpretuoti. Jaunimo reikalų agentūros užsakymu „Synthesis Consulting Group“ atlikta studija rodo, kad daliai Lietuvos jaunimo vis dar sudėtinga kritiškai vertinti turinį, o nuolatinis, dažnai pasyvus srautas tiesiogiai veikia jų emocinę savijautą ir sprendimų priėmimą. Šiandien skaitmeninis raštingumas nebėra tik techninis įgūdis – tai būtina psichinės sveikatos higienos dalis.
Svarbiausi akcentai
- Tik 27 proc. jaunuolių Lietuvoje tikrina skaitmeninės informacijos teisingumą
- Daugiau nei trys valandos socialiniuose tinkluose per dieną siejamos su prastesne psichine sveikata
- Kritinis mąstymas ir emocinė savikontrolė yra pagrindiniai atsparumo dezinformacijai veiksniai
- Registracija į nemokamus „Stiprūs įvairovėje“ mokymus vyksta iki gegužės 17 dienos
Kodėl pasyvus turinio vartojimas kelia riziką?
Atlikta galimybių studija atskleidžia, kad pagrindinis iššūkis šiandien yra ne informacijos trūkumas, o gebėjimas ją atsirinkti. Daliai jaunimo būdingas masinis turinio vartojimas be gilesnės analizės. Toks pasyvumas ne tik didina riziką patikėti dezinformacija, bet ir sukelia informacinį nuovargį.
Agnė Galentaitė, Jaunimo reikalų agentūros vyriausioji specialistė, pabrėžia, kad vien techninių įrankių valdymo nepakanka. Svarbiausia yra stiprinti socialinius įgūdžius: gebėjimą reflektuoti, diskutuoti ir išgirsti kitą nuomonę. Kai vartotojas tiesiog „skrolina“ per naujienas nesusimąstydamas, jis tampa lengvu manipuliacijų taikiniu, o tai ilgainiui silpnina visuomenės atsparumą hibridinėms grėsmėms.
Kritinis mąstymas: ne tik paieška, bet ir analizė
Kritinis mąstymas nėra tik gebėjimas rasti informaciją „Google“ paieškoje. Tai aktyvus procesas, apimantis klausimų kėlimą ir platesnio konteksto paiešką. Statistikos duomenys rodo, kad 2025 m. tik nedidelė dalis 16–29 metų jaunuolių tikrino faktus, nors būtent ši grupė praleidžia daugiausia laiko internete.
Medijų raštingumo ekspertai pataria pamačius naują žinią atlikti greitą patikrą:
1. Kas skelbia? Ar tai žinomas naujienų portalas, ar anoniminė socialinio tinklo grupė?
2. Kokie šaltiniai? Ar pateikiamos nuorodos į oficialius duomenis, tyrimus ar ekspertų pavardes?
3. Koks tikslas? Ar straipsnis siekia informuoti, ar tiesiog sukelti stiprią emocinę reakciją?
Panašios iniciatyvos jau duoda vaisių regionuose. Pavyzdžiui, Visaginas aktyviai stiprina jaunimo atsparumą hibridiniam karui, mokydamas moksleivius atpažinti manipuliacijas ir ugdyti savarankišką mąstymą.
Emocinė savikontrolė: kodėl algoritmai „mėgsta“ pyktį?
Turinys, kuris sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę ar didelį susižavėjimą – dažniausiai yra sukurtas siekiant paveikti mūsų sprendimus arba padidinti įsitraukimą, kurio siekia algoritmai. Ekspertas Aidas Gedminas pastebi, kad emocinis atstumas leidžia nepasiduoti impulsyviam nepatikrintos informacijos platinimui.
Sąmoningas įprotis trumpam sustoti ir atsitraukti nuo ekrano prieš reaguojant padeda išlaikyti objektyvumą. Tai ypač svarbu geopolitinių krizinių situacijų metu, kai klaidinga informacija plinta žaibiškai. Jei žinutė verčia jus jaustis nesaugiai ar agresyviai, tai pirmas ženklas, kad informaciją reikia vertinti itin atsargiai.
Informacinis auditas: kaip susikurti kokybišką srautą?
Apie 88 proc. jaunuolių internete daugiausia laiko praleidžia socialiniuose tinkluose „Instagram“, „YouTube“ ir „WhatsApp“. Užuot bandžius aprėpti visas naujienas, rekomenduojama periodiškai atlikti „informacinį auditą“.
Praktiniai žingsniai auditui:
* Peržiūrėkite sekamus puslapius: Atsisakykite tų, kurie nebetenka vertės arba nuolat kelia nereikalingą įtampą.
* Filtruokite pranešimus: Išjunkite nebūtinus pranešimus (notifications), kad jie neblaškytų dėmesio kas 15 minučių.
* Planuokite laiką: Skirkite konkretų laiką naujienų skaitymui, užuot tikrinę telefoną vos pabudę ar prieš miegą.
Tyrimai patvirtina, kad reguliarus skaitmeninės erdvės „išvalymas“ mažina informacinį nuovargį ir palengvina kasdienių sprendimų priėmimą.
Skaitmeninė higiena ir fizinės ribos technologijoms
Nuolatinis buvimas tinkle vargina nervų sistemą, todėl būtina sukurti fizines „neprisijungimo zonas“. Tai gali būti miegamasis arba pietų stalas, kur telefonai ir kiti ekranai nenaudojami. Net ir nenaudojamas įrenginys, esantis regėjimo lauke, veikia dėmesio koncentraciją.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis rekomenduoja krizinių situacijų metu vadovautis tik oficialia visuomeninio transliuotojo informacija. Valstybė siūlo specializuotus atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymus, kurie padeda suprasti informacinių operacijų veikimo principus ir apsaugoti savo skaitmeninę erdvę.
Galimybė jaunuoliams: mokymai „Stiprūs įvairovėje“
Socialiniai gebėjimai, tokie kaip pasitikėjimas savimi ir gebėjimas diskutuoti, yra tiesiogiai susiję su medijų raštingumu. Šią vasarą 14–19 metų jaunuoliai kviečiami į nemokamus mokymus, kuriuose teorinės žinios derinamos su praktika gamtoje: žygiais, stovyklavimu ir komandinėmis užduotimis.
Per savaitę trunkančias pamainas dalyviai mokosi ne tik išgyvenimo įgūdžių, bet ir kaip saugiai naršyti skaitmeninėje erdvėje, atpažinti propagandą bei stiprinti emocinį intelektą. Registracija į šias programas per Jaunimo reikalų agentūros platformas vyksta iki gegužės 17 dienos. Tai proga ne tik pailsėti nuo ekranų, bet ir įgyti įrankių, kurie padės užtikrintai jaustis informacijos triukšme.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl vien techninių įgūdžių neužtenka saugiam naršymui internete?
Šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje svarbiausia ne gebėjimas naudotis įrenginiais, o emocinė savikontrolė ir kritinis mąstymas. Pasyvus turinio vartojimas (angl. scrolling) be analizės paverčia vartotoją lengvu manipuliacijų taikiniu. Skaitmeninis raštingumas šiandien yra traktuojamas kaip esminė psichinės sveikatos higienos dalis, padedanti išvengti informacinio nuovargio ir hibridinių grėsmių.
Kaip praktiškai atpažinti manipuliaciją ir patikrinti informacijos tikrumą?
Norint nepasiklysti dezinformacijos sraute, rekomenduojama taikyti trijų žingsnių taisyklę:
1. Šaltinio identifikavimas: Patikrinkite, kas paskelbė žinią – ar tai patikima žiniasklaidos priemonė, ar anoniminė socialinių tinklų paskyra.
2. Kryžminė patikra: Pažiūrėkite, ar apie šį įvykį praneša kiti nepriklausomi šaltiniai.
3. Emocinė analizė: Jei turinys sukelia staigų pyktį ar baimę, tikėtina, kad tai manipuliacija. Lietuvoje tik kas ketvirtas jaunuolis tikrina informaciją, tad šis įprotis suteikia didelį kritinį pranašumą.
Kokią realią įtaką mano kasdienybei daro ilgas laikas socialiniuose tinkluose?
Tyrimai rodo, kad praleidžiant daugiau nei tris valandas per dieną socialiniuose tinkluose, tiesiogiai prastėja emocinė savijauta. Tai pasireiškia didesniu nerimu, koncentracijos mažėjimu ir pasyvumu priimant sprendimus. Ugdant skaitmeninį atsparumą, vartotojas mokosi pereiti nuo pasyvaus „skrolinimo“ prie sąmoningo turinio pasirinkimo, taip saugodamas savo psichinę sveikatą.
Kur galiu rasti pagalbos ir užsiregistruoti į nemokamus atsparumo mokymus?
Siekiant stiprinti visuomenės atsparumą, Jaunimo reikalų agentūra kviečia į nemokamus „Stiprūs įvairovėje“ mokymus. Registracija vyksta iki gegužės 17 dienos. Šie mokymai skirti ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktiniams įgūdžiams – gebėjimui reflektuoti, diskutuoti ir kritiškai vertinti turinį – ugdyti. Oficialią registracijos formą ir detalesnę informaciją rasite Jaunimo reikalų agentūros svetainėje.
Šaltinis: BNS
Komentarai