„S&P Global Ratings“ paliko Lietuvai ilgalaikio skolinimosi reitingą „A“ su stabilia perspektyva. Praktikoje tai reiškia, kad viena iš trijų pagrindinių pasaulio kredito reitingų agentūrų kol kas nemato pagrindo nei gerinti, nei bloginti šalies vertinimo, nors geopolitinė įtampa ir didėjančios gynybos išlaidos išlieka tarp pagrindinių rizikų.
Finansų ministerijos paskelbtame pranešime nurodoma, kad agentūra 2026 m. Lietuvai prognozuoja apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto augimą. Jei ši prognozė pasitvirtintų, šalies ekonomika panašiu tempu augtų jau trečius metus iš eilės.
Pagrindiniai skaičiai rodo stabilų, bet ne nerizikingą vaizdą
| Rodiklis | Naujausias vertinimas |
|---|---|
| „S&P Global Ratings“ reitingas | A, stabili perspektyva |
| 2026 m. BVP prognozė | apie 3 proc. augimas |
| Infliacijos prognozė | daugiau kaip 5 proc. |
| Gynybos išlaidos | daugiau nei 5 proc. BVP |
| „Fitch Ratings“ reitingas | A+, stabili perspektyva |
| „Moody’s“ reitingas | A2, stabili perspektyva |
| „Morningstar DBRS“ reitingas | A (aukštas), stabili perspektyva |
A reitingas yra aukštas investicinis įvertinimas. Jis kreditoriams signalizuoja, kad valstybė laikoma pajėgia vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau toks vertinimas nėra pažadas, kad skolinimasis visada bus pigus ar kad ekonomika išvengs sukrėtimų.
Reitingo perspektyva „stabili“ rodo agentūros lūkestį, kad artimiausius dvejus–trejus metus Lietuvos finansinis atsparumas išliks pakankamas. Ši prielaida siejama ir su tuo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą neišplis į NATO teritoriją, įskaitant Lietuvą.
Ekonomiką palaiko eksportas, vartojimas ir investicijos
„S&P Global Ratings“ vertinimu, Lietuvos ekonomika parodė atsparumą Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltam spaudimui. Agentūra išskiria kelias kryptis: šalies gamyba vis labiau krypsta į didesnės pridėtinės vertės veiklas, eksportuotojai plečia rinkas, o paslaugų eksportas auga sparčiai.
Ekonomikos augimą taip pat palaikė didesnės nei Europos Sąjungos vidurkis investicijos ir stiprus vidaus vartojimas. 2026 m. vartojimą turėtų papildomai skatinti lėšų atsiėmimas iš antrosios pakopos pensijų fondų, o investicijas – ES fondų pinigai ir didesnės gynybos išlaidos.
Kita vertus, infliacijos prognozė išlieka nemaloni namų ūkiams. Agentūros analitikai tikisi, kad dėl augančių energijos kainų infliacija šiemet viršys 5 proc., todėl dalis ekonomikos augimo gyventojams gali būti juntama ne per didesnę perkamąją galią, o per toliau kylančias išlaidas.
Gynybos išlaidos stiprina saugumą, bet kelia skolą
Daugiau nei 5 proc. BVP siekiančios gynybos išlaidos yra vienas ryškiausių Lietuvos viešųjų finansų pokyčių. „S&P Global Ratings“ pažymi, kad toks finansavimas reikšmingai didina valstybės skolą.

Vis dėlto agentūra nurodo, kad Lietuvos skola tebėra santykinai nedidelė, lyginant su panašų reitingą turinčiomis šalimis, o išorės finansų rodikliai išlieka tvirti. Tai yra viena priežasčių, kodėl reitingo perspektyva nebuvo pakeista į neigiamą.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad visos šiemet Lietuvą vertinusios kredito reitingų agentūros šalies ekonomikos būklę įvertino pozityviai: jos arba paliko galioti aukštą investicinį reitingą, arba, kaip „Fitch Ratings“, jį pagerino. Pasak ministro, toks vertinimas geopolitinių rizikų aplinkoje įpareigoja toliau atsakingai valdyti valstybės finansus.
Reitingas gali veikti skolinimosi kainą
Gyventojams kredito reitingas nėra kasdien matomas rodiklis, bet jis turi netiesioginį poveikį. Aukštesnis ir stabilesnis valstybės vertinimas paprastai padeda skolintis palankesnėmis sąlygomis, o tai svarbu finansuojant gynybą, infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir valstybės skolą.
Tai nereiškia, kad būsto paskolos ar vartojimo kreditai automatiškai pigs. Palūkanoms didelę įtaką daro Europos Centrinio Banko sprendimai, bankų rizikos vertinimas, gyventojo pajamos ir rinkos konkurencija. Tačiau valstybės kreditingumas yra vienas iš platesnio finansinio pasitikėjimo pagrindų.
Anksčiau apie Lietuvos kredito vertinimų pokyčius rašyta ir tada, kai „Fitch Ratings“ pakėlė Lietuvos skolinimosi reitingą į A+. Dabartinis „S&P Global Ratings“ sprendimas papildo tą pačią 2026 m. tendenciją: agentūros pripažįsta ekonomikos atsparumą, bet kartu mato augančius viešųjų finansų įsipareigojimus.
Kiti signalai bus biudžetas, infliacija ir karo rizika
Artimiausiais mėnesiais rinkos stebės, kaip Lietuvai seksis suderinti didesnį gynybos finansavimą, ES investicijų panaudojimą ir infliacijos spaudimą. Reitingų agentūroms svarbu ne vien skolos dydis, bet ir tai, ar valstybė turi patikimą planą ją valdyti.
Paskutinį kartą „S&P Global Ratings“ Lietuvos reitingą peržiūrėjo 2024 m. gegužę, kai taip pat nustatė „A“ reitingą su stabilia perspektyva ir paliko A-1 trumpalaikio skolinimosi reitingą.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinių pėdsakas
Tekstas parengtas remiantis Finansų ministerijos paskelbta informacija apie „S&P Global Ratings“ sprendimą ir kitų agentūrų 2026 m. vertinimus.
- Patikrintas nurodytas „S&P Global Ratings“ reitingas ir stabili perspektyva.
- Atskirti faktiniai reitingų duomenys nuo agentūros ekonominių prognozių.
- Palyginti šaltinyje minimi „Fitch Ratings“, „Moody’s“ ir „Morningstar DBRS“ vertinimai.
- Paaiškinta, kad kredito reitingas neturi tiesioginio automatinio poveikio gyventojų paskol...
- Šaltinis
- BNS / Finansų ministerijos pranešimas
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-05-30 08:50
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai