Lietuvos pensijų sistemoje fiksuojamas ryškus elgsenos lūžis. Po pastarųjų reformų gyventojai nustojo pasikliauti vien valstybine sistema ir masiškai atsigręžė į privatų kaupimą. Per pirmus keturis 2026 metų mėnesius papildomą III pakopos kaupimą pasirinko 13 861 naujas dalyvis. Tai rodo, kad visuomenė pradeda vertinti ilgalaikį investavimą ne kaip prievolę, o kaip būtiną asmeninių finansų įrankį.
Esmė trumpai
- Per keturis mėnesius III pakopoje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst. naujų žmonių.
- Bendra III pakopos dalyvių bazė pasiekė 191 760 gyventojų ribą.
- III pakopos fondų metinė grąža siekia +8,6 proc., o penkerių metų laikotarpiu – +28,8 proc.
- Dauguma II pakopos dalyvių (875 tūkst.) nusprendė tęsti kaupimą nepaisant reformos pokyčių.
Keturių mėnesių proveržis: III pakopą pasirinko tūkstančiai gyventojų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys atskleidžia, kad pensijų reforma išjudino net ir tuos gyventojus, kurie anksčiau savo senatvės finansais domėjosi minimaliai. Pirmą kartą per ilgą laiką fiksuojamas masinis susidomėjimas sukauptomis sumomis ir alternatyviais investavimo būdais.
Šiuo metu III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius Lietuvoje auga sparčiau nei tikėtasi. LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas pastebi, kad dalis žmonių, pamatę savo II pakopos santaupas, nusprendė nelaukti ir papildomai įdarbinti pinigus III pakopoje. Tai rodo brandesnį požiūrį į asmeninį biudžetą – premijos ar dalis pajamų augimo vis dažniau nukreipiama ne vartojimui, o investicijoms.
| Rodiklis | II pakopa | III pakopa |
|---|---|---|
| Dalyvių skaičius | 875 000 | 191 760 |
| Sukauptas turtas | ~6 mlrd. Eur | 599,34 mln. Eur |
| Pagrindinis privalumas | Valstybės įmoka (402 Eur/metus) | Maksimalus lankstumas |
| Valdymas | Gyvenimo ciklo fondai | Individualus pasirinkimas |
Lankstumas prieš discipliną: kodėl gyventojai ieško alternatyvų
Nors II pakopoje sukauptas turtas vis dar yra apie 10 kartų didesnis nei III-iojoje, pastaroji sistema laimi dėl savo lankstumo. Čia žmogus pats sprendžia, kokią sumą ir kaip dažnai pervesti, kokį rizikos lygį pasirinkti ir kada lėšas atsiimti. II pakopa pasižymi griežtesne disciplina ir valstybės paskatomis, kurios šiemet sudaro apie 402 eurus per metus.
Vaidotas Rūkas pabrėžia, kad šios sistemos neturėtų būti supriešinamos. Jos viena kitą papildo: „Sodros“ pensija sudaro pamatą, II pakopa stiprina finansinį saugumą, o III pakopa leidžia kaupti pagal individualius poreikius. Svarbu tai, kad III pakopoje dalyvis nėra automatiškai priskiriamas prie fondo pagal gimimo metus – riziką jis privalo valdyti pats, periodiškai vertindamas obligacijų ir akcijų santykį savo portfelyje.
Investicinė grąža ir mokestinės lengvatos
Finansinis raštingumas auga ir dėl matomų rezultatų. III pakopos fondų investicinė grąža išlieka teigiama: metinis augimas iki 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigos sudarė +8,6 proc. Ilguoju, penkerių metų laikotarpiu, grąža siekia net +28,8 proc. Tokie skaičiai skatina gyventojus ieškoti finansinio saugumo sulaukus senatvės ne tik per indėlius, bet ir per kapitalo rinkas.
Papildomo patrauklumo suteikia ir mokestinė aplinka. Tiems, kurie sutartis sudarė iki 2024 m. pabaigos, išlieka galimybė susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Be to, kaupiant ilgą laiką ir lėšas atsiimant tik artėjant pensiniam amžiui, investicinė grąža gali būti neapmokestinama. Tai ypač aktualu, nes bėgant metams grąža sudaro vis didesnę viso sukaupto turto dalį dėl sudėtinių palūkanų efekto.
Sprendimas lėšas iš III pakopos atsiimti anksčiau laiko turėtų būti vertinamas tik kaip kraštutinė priemonė. Nors sistema tai leidžia, ankstyvas pasitraukimas gali nubraukti sukauptą naudą dėl mokestinių prievolių. Dabartinės tendencijos rodo, kad savanoriškas kaupimas nebėra nišinis produktas – tai tampa įprastu viduriniosios klasės pasirinkimu planuojant ateitį.
Šaltinis: BNS
Komentarai