Lietuvoje finansinė ramybė trapi: ko bijoma labiausiai

Tik 17 proc. Lietuvos gyventojų dėl savo finansinės padėties jaučiasi visiškai ramūs. Dar 53 proc. savo situaciją vertina kaip greičiau saugią, tačiau beveik trečdalis apklaustųjų pripažįsta, kad pinigų klausimai jiems kelia nesaugumo jausmą.

Tai rodo „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atliktas finansinio atsparumo tyrimas. Jo duomenys atskleidžia, kad daliai namų ūkių saugumo jausmas remiasi ne tvirtu rezervu, o prielaida, kad pajamos, sveikata ir išorinė aplinka nesikeis staiga.

Geopolitinė įtampa lenkia net pajamų baimes

Didžiausiu nerimo šaltiniu respondentai įvardijo geopolitinę situaciją. Šį veiksnį pasirinko 59 proc. apklaustųjų. Tai rodo, kad finansinis saugumas gyventojams nėra vien asmeninių pajamų ar išlaidų klausimas: bendras saugumo fonas tiesiogiai veikia ir namų ūkių savijautą.

Kiti dažniausiai minėti veiksniai buvo nepakankamas uždarbis ir sveikatos problemos. Abu juos nurodė po 32 proc. respondentų. Šie skaičiai neparodo, kiek žmonių realiai susiduria su pajamų netekimu ar liga, tačiau parodo, kokios rizikos gyventojų sąmonėje siejamos su finansiniu pažeidžiamumu ir kaip platesnės finansinio atsparumo tendencijos atsispindi kasdieniuose vertinimuose.

Rodiklis	Tyrimo duomenys
Visiškai finansiškai ramūs gyventojai	17 proc.
Padėtį vertina kaip greičiau saugią	53 proc.
Jaučia finansinį nesaugumą	30 proc.
Geopolitinę situaciją laiko didžiausiu nerimo šaltiniu	59 proc.
Nepakankamą uždarbį mini kaip riziką	32 proc.
Sveikatos problemas mini kaip riziką	32 proc.

„Ne vienerius metus atliekami panašūs tyrimai, deja, rodo, kad padėtis iš esmės nesikeičia – nesaugumo jausmas, kurį lemia finansinė situacija, nemenkai daliai šalies gyventojų vis dar yra nesvetimas“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė.

Pasak jos, dalies aplinkybių, pavyzdžiui, geopolitinės įtampos, gyventojai tiesiogiai kontroliuoti negali. Tačiau sveikatos rizikoms, nelaimingiems nutikimams ar pajamų netekimui galima ruoštis iš anksto.

Praradus pajamas pirmiausia neramintų kasdienės išlaidos

Paklausti apie scenarijų, kuriame tektų netekti pagrindinio pajamų šaltinio, Lietuvos gyventojai dažniausiai minėjo kasdienes išlaidas. Dėl gebėjimo jas padengti nerimautų 59 proc. respondentų.

42 proc. apklaustųjų tokiu atveju labiausiai slėgtų santaupų trūkumas ateičiai, o 41 proc. nerimautų dėl galimų gydymo išlaidų. Šie atsakymai rodo, kad finansinė pagalvė daugeliui siejama ne su abstrakčiu taupymu, o su labai konkrečiais klausimais: maistu, būstu, vaistais, sąskaitomis ir vaikų poreikiais.

Tyrimo duomenys taip pat leidžia matyti ribą tarp deklaruojamo saugumo ir realaus atsparumo. Netekę pajamų šaltinio, iki pusmečio iš santaupų išgyventų 52 proc. gyventojų: po 26 proc. nurodė, kad santaupų pakaktų 1–3 mėnesiams arba 3–6 mėnesiams. Ilgesnį nei vienų metų laikotarpį iš turimų atsargų galėtų išgyventi 18 proc. apklaustųjų.

Lietuvoje finansinė ramybė trapi: ko bijoma labiausiai

Santaupas turi dauguma, bet ritmas išlieka silpna vieta

Finansinę pagalvę kaupia 75 proc. respondentų, tačiau nuosekliai tai daro tik 39 proc. Likusieji lėšas atideda nereguliariai arba tada, kai ima prognozuoti sunkesnius laikus.

Ketvirtadalis apklaustųjų santaupų visai nekaupia. 12 proc. nurodė net neketinantys to daryti. Tokia dalis svarbi todėl, kad net ir nedidelis pajamų sutrikimas šiems namų ūkiams gali greitai virsti būtinybe skolintis, atidėti sąskaitas ar mažinti būtinąsias išlaidas.

Populiariausias santaupų laikymo būdas išlieka banko sąskaitos ir indėliai – juos renkasi 76 proc. respondentų. Kas antras lietuvis dalį santaupų vis dar laiko grynaisiais pinigais. Beveik trečdalis, 29 proc., lėšas įdarbina investuodami į akcijas, fondus ar kitas finansines priemones.

Papildomi pinigai pirmiausia keliautų sveikatai

Jeigu turėtų pakankamai lėšų, 42 proc. šalies gyventojų jas pirmiausia skirtų sveikatai ir savijautai gerinti. 36 proc. papildomus pinigus nukreiptų finansiniam rezervui didinti, 32 proc. – investavimui.

Rečiau minėti būsto poreikiai ir stambūs pirkiniai. Į būstą investuotų 29 proc., o planuojamiems didesniems pirkiniams lėšas skirtų 27 proc. apklaustųjų.

Vertindami, kas labiausiai prisidėtų prie jų finansinio stabilumo, respondentai dažniausiai rinkosi didesnį uždarbį. Šį atsakymą nurodė 57 proc. apklausos dalyvių. 19 proc. minėjo jau sukauptą kapitalą, 15 proc. – užtikrintumą dėl darbo vietos.

„Nors žmonės vis geriau supranta kaupimo ir apsaugos svarbą, didelė dalis jų vis dar išlieka jautrūs netikėtiems gyvenimo pokyčiams. Tai tik dar kartą patvirtina, kad ilgalaikis finansinis planavimas, reguliarus kaupimas ir apsauga nuo pagrindinių rizikų tampa ne prabanga, o būtinybe siekiant didesnio finansinio stabilumo ir ramybės ateityje“, – teigia I. Veličkienė.

Apklausą šių metų pavasarį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas nuo 18 iki 75 metų.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias

Tekstas parengtas remiantis BNS paskelbtu pranešimu apie „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakytą finansinio atsparumo tyrimą.

Patikros

Patikrinta, kad straipsnyje naudojami tik šaltinyje pateikti procentiniai rodikliai.
Atskirtas gyventojų saugumo jausmas nuo realaus santaupų pakankamumo laikotarpio.
Nurodytas apklausos atlikėjas, laikotarpis ir respondentų skaičius.
Geografinė aprėptis nustatyta kaip visa Lietuva, nes tyrimas apima šalies gyventojus.

BNS Ieškoti papildomo konteksto