Lietuvos gyventojai nebėra pasyvūs savo skaitmeninio pėdsako stebėtojai. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) 2025 metų veiklos ataskaita, pristatyta Seimo Žmogaus teisių komitete, atskleidžia ryškią tendenciją: asmenų, pasiryžusių teisinėmis priemonėmis ginti savo privatumą, skaičius per metus išaugo net 48 procentais. Šis šuolis tiesiogiai siejamas su augančiu visuomenės sąmoningumu ir supratimu, kad asmens duomenys yra viena vertingiausių šiuolaikinio žmogaus teisių dalių.
Trumpai apie esmę
- Skundų bumas: VDAI gavo beveik perpus daugiau pranešimų apie galimus pažeidimus nei ankstesniais metais.
- Masinis poveikis: Per 2025 metus duomenų saugumo incidentai palietė daugiau nei 1,2 milijono Lietuvos gyventojų.
- Klaidų kaina: Dauguma duomenų nutekėjimų įvyko ne dėl hakerių atakų, o dėl paprasčiausių darbuotojų klaidų.
- DI iššūkiai: Pagrindinis dėmesys nukreiptas į Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimą.
Milijonas paveiktų asmenų: kodėl žmogiškasis faktorius išlieka silpniausia grandimi
Statistika negailestinga – per praėjusius metus užfiksuoti 223 pranešimai apie asmens duomenų saugumo pažeidimus, kurie paveikė net 1 249 409 duomenų subjektus. Tai reiškia, kad potencialiai kas antras šalies gyventojas galėjo susidurti su rizika, jog jo asmeninė informacija pateks į neįgaliotas rankas. Nors kibernetinės atakos ir įmantrūs įsilaužimai dažniausiai patenka į pirmuosius puslapius, realybė yra kur kas kasdieniškesnė.
Analizuojant pažeidimų priežastis, išryškėja sisteminė problema: net 58 proc. visų incidentų įvyko dėl žmogiškosios klaidos. Tai apima neteisingai išsiųstus elektroninius laiškus su jautria informacija, neapdairiai paliktus dokumentus ar netinkamą prieigos teisių valdymą įmonių viduje. Kibernetiniai incidentai sudarė 29 proc. atvejų, o tai rodo, kad investicijos į technologinę apsaugą yra bevaisės, jei kartu nėra ugdoma darbuotojų skaitmeninė higiena.
| Pažeidimo priežastis | Dalis procentais (%) |
|---|---|
| Žmogiškoji klaida | 58% |
| Kibernetiniai incidentai | 29% |
| Kitos priežastys | 13% |
Šie skaičiai įrodo, kad organizacijoms Lietuvoje vis dar trūksta procesinio požiūrio į saugumą. VDAI direktorė Dijana Šinkūnienė pabrėžė, kad asmens duomenų apsauga tampa kritine žmogaus teisių dalimi, ypač kai technologijų plėtra aplenkia darbuotojų gebėjimus jomis saugiai naudotis.
Dirbtinio intelekto era reikalauja naujų saugumo standartų
2025-ieji tapo lūžio metais rengiantis masiniam Dirbtinio intelekto (DI) sistemų diegimui. Seimo Žmogaus teisių komitete akcentuota, kad DI keliami iššūkiai privatumui, skaidrumui ir žmogaus teisėms yra beprecedenčiai. VDAI ataskaitoje daug dėmesio skiriama ES Dirbtinio intelekto akto nuostatoms, kurios įpareigoja užtikrinti, kad algoritmai veiktų nepažeisdami demokratinės valstybės principų.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo atsargų optimizmą: 58 proc. gyventojų mano, kad įmonės Lietuvoje tinkamai saugo jų duomenis. Tačiau tik pusė apklaustųjų jaučiasi pakankamai informuoti apie savo teises. Tai rodo informacinę prarają – žmonės pasitiki sistema, bet ne visada žino, kaip elgtis, kai tas pasitikėjimas yra sulaužomas. VDAI praėjusiais metais aktyviai vykdė šviečiamąją veiklą, rengė metodines rekomendacijas ir mokymus, tačiau poreikis konsultacijoms auga sparčiau nei institucijos pajėgumai.
Specialistų trūkumas stabdo efektyvesnę teisių gynybą
Nepaisant augančio gyventojų pasitikėjimo ir aktyvumo, inspekcija susiduria su rimtu iššūkiu – kvalifikuotų specialistų trūkumu. Diskusijoje Seime pabrėžta, kad stiprinti institucinius gebėjimus būtina ne tik dėl didėjančio skundų srauto, bet ir dėl sudėtingėjančių technologinių tyrimų. Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga reikalauja aukščiausios kompetencijos ekspertų, kurių valstybiniame sektoriuje trūksta.
Žmogaus teisių komitetas konstatavo, kad asmens duomenų apsauga šiandien yra tiesiogiai susieta su visuomenės pasitikėjimu pačia valstybe. Jei gyventojai nesijaus saugūs skaitmeninėje erdvėje, nukentės ir kitos demokratinės vertybės. Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas prevencijai ir institucijų pasirengimui valdyti DI sistemų keliamas rizikas, užtikrinant, kad technologinė pažanga netaptų privatumo sąskaita vykdomu eksperimentu.
Šaltinis: ELTA
Komentarai