Nors 2026-ieji dar tik įsibėgėja, Lietuvos kultūra Italijoje jau rodo ambicingus rezultatus ir stiprina ilgalaikius ryšius. Šiuo metu Bolonijoje, ART CITY meno mugėje, pristatomas vienas žymiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų – Augustas Serapinas. Jo „Prižiūrėtojo kėdės“, pirmą kartą pristatytos 2019 m. Venecijos bienalėje, tampa naujo ambicingo kultūros ciklo „Cultura Lituana in Italia 2025–2026“ dalimi.
Ši Lietuvos kultūros instituto kartu su kultūros atašė Laura Gabrielaityte-Kazulėniene ir Lietuvos ambasada organizuojama programa Italijos publikai pristatys platų šiuolaikinės Lietuvos kultūros spektrą – nuo kino, vizualiųjų menų iki performanso ir rezidencijų.
Iššūkis menininkams: Serapinas Bolonijoje ir Bienalės
Augusto Serapino projektas Bolonijoje (Fondazione Zevi) leidžia žiūrovams patiems tapti aktyvia kūrinio dalimi, užlipus į maždaug dviejų metrų aukštyje esančias kėdes ir stebėti erdvę iš privilegijuotos pozicijos. Šios skulptūros, įkvėptos gelbėtojų postų, šįkart įgis papildomą paskirtį – taps skaitymo vietomis. „Tai platforma, skirta ne tik meniniams mainams, bet ir dialogui“, – apie bendradarbiavimą su italais sako kultūros atašė.
Serapinas taip pat yra tarp trijų Lietuvos menininkų (kartu su Andriumi Arutiunianu ir Egle Kulbokaite), atrinktų dalyvauti prestižinėje Val Gardenos bienalėje (it. Biennale Gherdëina) šių metų gegužės pabaigoje. Šis mainų projektas tiesiogiai susijęs su Kauno bienale ir yra ilgalaikio tarpinstitucinio bendradarbiavimo rezultatas. Daugiau apie Serapinas ir 2026 m. Bienalė: Lietuvos kultūros proveržis Italijoje. skaitykite kitur.
Sėkmė kine ir giliosios temos
Programa 2026-uosius sėkmingai pradėjo Triesto kino festivalyje, kur lietuviški filmai sulaukė didelio dėmesio ir įvertinimų. Vytauto Katkaus filmas „Svečias“ pelnė Specialųjį žiuri paminėjimą už geriausią režisūrą. Sėkmė lydėjo ir industrijos renginyje „When East Meets West“, kur Lietuvos bei Estijos bendros gamybos filmas „Kapeika“ buvo apdovanotas „GoGo2025 Residency“ prizu.
Ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė pabrėžė programos strateginę reikšmę: „Kultūra yra svarbi moralinė ir vertybinė infrastruktūra, kuri kuria pasitikėjimą, atvirumą dialogui ir padeda tvirtus pamatus ilgalaikiams dvišaliams santykiams.“
Rezidencijos ir profesiniai mainai Romoje ir Vilniuje
Siekiant sustiprinti Lietuvos ir Italijos menininkų ryšius, atveriamos naujos rezidencijų galimybės. Lietuvos kultūros institutas (LKI) pasiekė proveržį, inicijuodamas pilotinį projektą seniausioje Romos rezidencijoje „Circolo Scandinavo“, skirtą Baltijos šalių kūrėjams. Taip pat rezidenciją IUNO centre Romoje sausio–vasario mėnesiais turės menininkė Goda Palekaitė.
Palaikant institucinius mainus, Romos šiuolaikinio meno muziejus MACRO ir Lietuvos tarpdisciplininių menininkų asociacija (LIAA) pristato „Rome–Vilnius Residency for Curators 2026“. Ši bandomoji programa skatins dialogą tarp šiuolaikinio meno Romoje ir Vilniuje (SODAS 2123 centre).
Lietuvos kultūros programa Italijoje yra ilgalaikės LKI atsinaujinimo strategija: nuo Tamperės rezonanso iki prestižinės „Performos“ Niujorke dalis, leidžianti mūsų menininkams būti matomiems svarbiausiuose Italijos kultūros renginiuose. Tarp kitų laukiamų įvykių – Venecijos šiuolaikinio meno bienalė (Eglės Budvytytės projektas) ir klasikinės muzikos koncertų ciklas, skirtas M. K. Čiurlioniui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas šiuo metu vyksta didžiojoje Lietuvos kultūros programoje Italijoje?
Dėmesys šiuo metu skiriamas Bolonijos „ART CITY“ meno mugei, kurioje pristatomas naujas Augusto Serapino projektas.
- Menininkas dalyvauja su projektu „Prižiūrėtojo kėdės” (angl. Chair of Invigilator), pirmą kartą rodytu 2019 m. Venecijos bienalėje.
- Šįkart kėdžių serija, kuri buvo įkvėpta gelbėtojų postų, įgijo papildomą paskirtį – tapo skaitymo vietomis.
Koks yra pagrindinis tikslas, kurio siekia programa „Cultura Lituana in Italia 2025-2026“?
Pagrindinis programos tikslas yra sudaryti sąlygas Lietuvos menininkams būti pastebimiems svarbiausiose Italijos kultūros platformose bei sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą.
- Siekiama, kad Lietuvos menininkai būtų matomi svarbiausiuose Italijos festivaliuose, muziejuose ir bienalėse.
- Programa taip pat kuria galimybes ilgalaikiam dvišaliam ryšiui tarp Lietuvos ir Italijos organizacijų.
- Didelis dėmesys skiriamas profesinių mainų projektams ir partnerystėms tarp institucijų.
Kiek laiko trunka ir kokie renginiai sudaro visą Lietuvos kultūros programą Italijoje?
Programa prasidėjo pernai rugsėjo pabaigoje „Romaeuropa“ festivalyje ir tęsis iki šalies spalio pradžios.
- Programą inicijuoja ir organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaityte-Kazulėniene ir Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje.
- Renginių spektrą sudaro parodos, menininkų rezidencijos, koncertai, performansai, dirbtuvės ir profesinių mainų projektai.
Kokių reikšmingų laimėjimų pasiekta programos pradžioje, pavyzdžiui, Triesto kino festivalyje?
Programos startas sausio mėnesį Triesto kino festivalyje buvo ypač sėkmingas, sulaukęs ir žiuri įvertinimų.
- Režisieriaus Vytauto Katkaus filmas „Svečias“ pelnė specialųjį žiuri paminėjimą už geriausią režisūrą.
- Lietuviški filmai buvo pristatyti beveik visose festivalio programose, demonstruojant plataus spektro Lietuvos kiną.
- Sėkmė lydėjo ir industrijos renginyje „When East Meets West“, kur pristatytas bendros gamybos filmas „Kapeika“.
Komentarai